Jonas Gudaitis-Vabalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:59, 26 rugsėjo 2011 versija

Jonas Gudaitis-Vabalas

Gimė	1881 m. sausio 14 d. Ožnugariai, Batakių valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1955 m. lapkričio 14 d. (74 metai) Vilnius

Veikla	Lietuvos pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas

Alma mater	Peterburgo universitetas

Vikiteka	Jonas Gudaitis-Vabalas

Jonas Gudaitis-Vabalas (1881 m. sausio 14 d. Ožnugariuose, Batakių valsčius, Raseinių apskritis – 1955 m. lapkričio 14 d. Vilniuje) – pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, laisvamanis.

Biografija

1902 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą. Bet 1905 m. dėl Rusijoje kilusių riaušių iš universiteto pasitraukė ir įstojo į Konstantino Ušinskio vardo pedagogikos kursus Peterburge, kuriuos įsteigė prof. Aleksandras Nečajevas. 1907 m. baigęs kursus, liko dirbti A. Nečajevo psichologinės-pedagoginės laboratorijos asistentu, vėliau – nuolatinių bendradarbiu. Per tą laiką pagamino keletą aparatų, iš kurių svarbiausias ir sudėtingiausias – tyrinėti dėmesiui. Per 5 darbo laboratorijoje metus surinko daug medžiagos dėmesio svyravimams ištirti, kurios dalis 1913 m. buvo išspausdinta laikraštyje „Russkaja škola“ ir „1913 m. eksperimentinės pedagogikos metraštyje“. 1912 m. dirbo prof. Nikolajaus Viedenskio laboratorijoje Peterburgo universitete, parengęs metodiką psichinių reakcijų tyrimui surinko daug mokslinės medžiagos, už kurios dalį – „Pašalinių dirgiklių įtaka psichinės reakcijos metu“ 1913 m. gavo gamtos skyriaus biologijos sekcijos I laipsnio diplomą. Tais pačiais metais įstojo ir 1915 m., parengęs keletą referatų iš geologijos (tyrė boksito cheminę struktūrą) ir agronomijos, baigė Maskvos žemės ūkio akademiją, gaudamas pirmo laipsnio mokslinio agronomo teises. Nuo 1914 m. dirbo Hidrogeologinėje tarnyboje, savistoviai tyrinėjo Samaros gubernijos požeminius vandenis.

1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą Vilniaus universiteto pedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją. 1920 m. vienas Aukštųjų kursų organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, nuo 1921 m. vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir Šiauliuose bei apie 150 – Lietuvos kariuomenės daliniuose. ^[1]

Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, nuo 1927 m. profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjas. 1940–1941 m. ir nuo 1944 m. Vilniaus universiteto Pedagogikos katedros vedėjas.

Yra parašęs pedagogikos ir psichologijos darbų, mokslo populiarinimo straipsnių. J. Gudaitis-Vabalas yra laikomas eksperimentinės psichologijos pradininku Lietuvoje, nes Kauno universitete įsteigė pirmąją Lietuvoje eksperimentinės psichologijos laboratoriją.

Nuorodos

Laisvamanybė Lietuvoje, Aldona Gaigalaitė

Šaltiniai

↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.

[1] Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.

[1]

@@ Eilutė 24: / Eilutė 24: @@
 [[1902]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]] ir įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Gamtos fakultetą. Bet [[1905 m.]] dėl Rusijoje kilusių riaušių iš universiteto pasitraukė ir įstojo į [[Konstantinas Ušinskis|Konstantino Ušinskio]] vardo pedagogikos kursus [[Peterburgas|Peterburge]], kuriuos įsteigė prof. [[Aleksandras Nečajevas]]. [[1907]] m. baigęs kursus, liko dirbti A. Nečajevo psichologinės-pedagoginės laboratorijos asistentu, vėliau – nuolatinių bendradarbiu. Per tą laiką pagamino keletą aparatų, iš kurių svarbiausias ir sudėtingiausias – tyrinėti dėmesiui. Per 5 darbo laboratorijoje metus surinko daug medžiagos dėmesio svyravimams ištirti, kurios dalis [[1913 m.]] buvo išspausdinta laikraštyje „Russkaja škola“ ir „1913 m. eksperimentinės pedagogikos metraštyje“. [[1912 m.]] dirbo prof. Nikolajaus Viedenskio laboratorijoje Peterburgo universitete, parengęs metodiką psichinių reakcijų tyrimui surinko daug mokslinės medžiagos, už kurios dalį – „Pašalinių dirgiklių įtaka psichinės reakcijos metu“ [[1913 m.]] gavo gamtos skyriaus biologijos sekcijos I laipsnio diplomą. Tais pačiais metais įstojo ir [[1915]] m., parengęs keletą referatų iš geologijos (tyrė [[boksitas|boksito]] cheminę struktūrą) ir agronomijos, baigė [[Maskvos žemės ūkio akademija|Maskvos žemės ūkio akademiją]], gaudamas pirmo laipsnio mokslinio agronomo teises. Nuo [[1914 m.]] dirbo Hidrogeologinėje tarnyboje, savistoviai tyrinėjo [[Samaros gubernija|Samaros gubernijos]] požeminius vandenis.
-[[1918]] m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą Vilniaus universiteto pedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją. [[1920 m.]] vienas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, nuo [[1921 m.]] vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] bei apie 150 – [[Lietuvos kariuomenė]]s daliniuose. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.</ref>
+[[1918]] m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas pedagoginės eksperimentinės laboratorijos vedėju. Vilnių užėmus bolševikams, atnaujino Vilniaus pedagoginį muziejų, surinko ir iš Maskvos parvežė daug knygų ir aparatų. Be to, Maskvoje tyrė „darbo mokyklą“ ir apie tai referavo lietuvių mokytojų susirinkime. Parengė visą medžiagą Vilniaus universiteto pedagogikos fakultetui, išrinktas į universiteto organizacinę komisiją. [[1920 m.]] vienas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, skaitė juose bendrąją psichologiją, įsteigė psichologijos laboratoriją. 1920 m. Aukštųjų kursų vedėjo pavaduotojas, nuo [[1921 m.]] vedėjas. Vien per 1920 m. skaitė apie 60 eksperimentinės pedagogikos paskaitų Kaune ir [[Šiauliai|Šiauliuose]] bei apie 150 – [[Lietuvos kariuomenė]]s daliniuose. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 417–419.</ref>
 Nuo [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] dėstytojas, nuo [[1927]] m. profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjas. [[1940]]–[[1941]] m. ir nuo [[1944]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Pedagogikos katedros vedėjas.