Lahoiskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:18, 21 rugsėjo 2011 versija

Lahoiskas blrs. Лагойск, rus. Логойск

Šv. Kazimiero bažnyčia

Lahoiskas 54°12′0″ š. pl. 27°51′0″ r. ilg. / 54.20000°š. pl. 27.85000°r. ilg. / 54.20000; 27.85000 (Lahoiskas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Lahoisko rajonas

Gyventojų (2003)	9 750

Vikiteka	Lahoiskas

Kirčiavimas	Lahòiskas

Lahoiskas (arba Logoiskas) – miestas vidurio Baltarusijoje, 36 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Minsko; rajono centras. Per miestą eina respublikinė automagistralė M3 (Minskas-Vitebskas).

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XI a. Likę dvi XI–XIII a. senovinės gyvenvietės. 1505 m. gyvenvietę sudegino totoriai. Miestas pradėjo augti, kai 1567 m. Bazilis Tiškevičius čia įkūrė Lahoisko ordinaciją ir jame įsikūrė viena gausiausių Tiškevičių giminės šakų. XIX a. Tiškevičiai dvaro vietoje ant upės kranto pasistatė rūmus, kurie sugriauti Antrojo pasaulinio karo metais. Pagrindinė peizažinio parko alėja nuo rūmų vedė į pagrindinę miestelio gatvę ir baigėsi turgaus aikšte.

Nuorodos

Nuotraukos

Napoleonas Orda, Tiškevičių rūmai
Tiškevičių rūmų griuvėsiai

@@ Eilutė 25: / Eilutė 25: @@
 == Istorija ==
-Gyvenvietė žinoma nuo [[XI a.]] Likę dvi XI-XIII a. senovinės gyvenvietės. [[1505]] m. gyvenvietę sudegino [[totoriai]]. Miestas pradėjo augti, kai [[1567]] m. [[Bazilis Tiškevičius]] čia įkūrė Lahoisko ordinaciją ir jame įsikūrė viena gausiausių [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] giminės šakų. [[XIX a.]] Tiškevičiai dvaro vietoje ant upės kranto pasistatė rūmus, kurie sugriauti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. Pagrindinė peizažinio parko alėja nuo rūmų vedė į pagrindinę miestelio gatvę ir baigėsi turgaus aikšte.
+Gyvenvietė žinoma nuo [[XI a.]] Likę dvi XI–XIII a. senovinės gyvenvietės. [[1505]] m. gyvenvietę sudegino [[totoriai]]. Miestas pradėjo augti, kai [[1567]] m. [[Bazilis Tiškevičius]] čia įkūrė Lahoisko ordinaciją ir jame įsikūrė viena gausiausių [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] giminės šakų. [[XIX a.]] Tiškevičiai dvaro vietoje ant upės kranto pasistatė rūmus, kurie sugriauti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. Pagrindinė peizažinio parko alėja nuo rūmų vedė į pagrindinę miestelio gatvę ir baigėsi turgaus aikšte.
 == Nuorodos ==