Kvedlinburgas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ka:კვედლინბურგი |
S Vikifikavimas, replaced: → (2), - → – (3) using AWB |
||
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuva|Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] |
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuva|Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] – [[XI a.]] Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, [[1384]] įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, [[1426]]-[[1477]] m. buvo [[Hanza|Hanzos]] narys. [[1539]] m. miesto gyventojai priėmė [[liuteronai|liuteronybę]]. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
[[Vaizdas:Quedlinburg Castle.jpg|thumb|left|Kvedlinburgo pilis, kurioje surašyti [[Kvedlinburgo analai]]]] |
[[Vaizdas:Quedlinburg Castle.jpg|thumb|left|Kvedlinburgo pilis, kurioje surašyti [[Kvedlinburgo analai]]]] |
||
Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios: |
Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios: |
||
* [[romaninė architektūra|Romaninė]] Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta [[1070]]-[[1129]] m., [[IX a.]] [[Karolingai|Karolingų]] kripta, apie [[1320]] m. statytas gotikinis choras, portalas |
* [[romaninė architektūra|Romaninė]] Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta [[1070]]-[[1129]] m., [[IX a.]] [[Karolingai|Karolingų]] kripta, apie [[1320]] m. statytas gotikinis choras, portalas |
||
* Šv. Viperto bažnyčia, statyta [[XII a.]] |
* Šv. Viperto bažnyčia, statyta [[XII a.]] |
||
Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
* Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas. |
* Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas. |
||
Kiti pastatai: |
Kiti pastatai: |
||
* Ant kalvos |
* Ant kalvos – trijų flygelių [[pilis]], statyta [[XVI a.]]-[[XVII a.]], dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo [[1994]] m. |
||
* Rotušė statyta [[1310]] m., [[renesansas|renesansinis]] portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.) |
* Rotušė statyta [[1310]] m., [[renesansas|renesansinis]] portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.) |
||
* Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.) |
* Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.) |
||
Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
* Miesto tarybos būstinė (1690 m.) |
* Miesto tarybos būstinė (1690 m.) |
||
* Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga. |
* Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga. |
||
* [[XVI a.]] |
* [[XVI a.]] – [[XVIII a.]] [[fachverkas|fachverkiniai]] namai. |
||
== Pramonė == |
== Pramonė == |
||
Mieste išplėtota [[farmacija|farmacijos]], [[metalas|metalo]] ir medienos apdirbimo, [[popierius|popieriaus]] gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus. |
Mieste išplėtota [[farmacija|farmacijos]], [[metalas|metalo]] ir medienos apdirbimo, [[popierius|popieriaus]] gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
10:04, 21 rugsėjo 2011 versija
Kvedlinburgas vok. Quedlinburg | |
---|---|
Miesto turgaus aikštė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Saksonija-Anhaltas |
Gyventojų | 21 909 |
Plotas | 78,14 km² |
Tankumas | 280 žm./km² |
Pašto kodas | 06484 |
Tel. kodas | 03946 |
Tinklalapis | www.quedlinburg.de |
Vikiteka | Kvedlinburgas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 535 |
Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Zalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a. – XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.
Architektūra
Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:
- Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
- Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
- gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
- Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
- vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
- Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
- Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.
Kiti pastatai:
- Ant kalvos – trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
- Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
- Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
- vaistinė (1615 m.)
- Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
- Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
- XVI a. – XVIII a. fachverkiniai namai.
Pramonė
Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.
Nuorodos