Žiedynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: kk:Дихазий |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ta:பூந்துணர் |
||
Eilutė 93: | Eilutė 93: | ||
[[sr:Цваст]] |
[[sr:Цваст]] |
||
[[sv:Blomställning]] |
[[sv:Blomställning]] |
||
[[ta:பூந்துணர்]] |
|||
[[uk:Суцвіття]] |
[[uk:Суцвіття]] |
||
[[ur:پھولداری]] |
[[ur:پھولداری]] |
19:24, 30 rugpjūčio 2011 versija
Žiedynas. Augalo stiebo ar šakų viršūnėje susitelkę žiedai sudaro įvairaus pavidalo žiedynus.
- Viršūniniai žiedynai – žiedynai, kurie išauga žolinių augalų stiebo viršūnėje, o sumedėjusių augalų – ūglių viršūnėse.
- Šoniniai žiedynai – lapų pažastyse išaugę žiedynai. Kai kurie augalai (kiaulpienė, gyslotis, raktažolė) išaugina belapį stiebą, kurio viršūnėje yra susitelkęs žiedynas. Toks stiebas vadinamas žiedynkočiu, o jo praplatėjęs viršus su daug žiedų vadinamas žiedynsosčiu.
Žiedynai pagal formą skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius:
- Paprastieji žiedynai yra susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai.
- Sudėtinių – pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų.
Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus raceminiai ir ciminiai žiedynai:
- Raceminių žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi.
- Ciminių žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.
Kekė | Varpa | Paprastasis skėtis | Galvutė |
Paprastieji žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Kekė – ant žiedyno ašies išsidėstę pavieniai žiedai yra kotuoti (kopūstas, pakalnutė, serbentas). Pav.
- Varpa – žiedyno ašis standi, jos viršūnė su pavieniais bekočiais žiedais (gyslotis, viksvos, rūgtis). Pav.
- Burbuolė – žiedyno ašis stora ir mėsinga su bekočiais žiedais (ajeras, žinginys). Pav.
- Kankorėžėlis – žiedyno ašis sumedėjusi, su bekočiais žiedais (alksnis). Pav.
- Paprastasis skėtis – žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų (raktažolė, ugniažolė). Pav.
- Galvutė – žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų (dobilas). Pav.
- Graižas – žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. Pav.
Sudėtiniai žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Sudėtinė kekė (pvz., alyvos žiedynas).
- Sudėtinė varpa. Prie žiedyno pagrindinės ašies prisitvirtinusios trumpesnės varputės su 2-3 bekočiais žiedais. Tokius žiedynus turi kviečiai, miežiai, rugiai, svidrės, varpučiai.
- Sudėtinis skėtis. Šie žiedynai būdingi salieriniams augalams.
- Šluotelė – būdinga daugeliui miglinių augalų: avižai, smilgoms, lendrūnams.
- Žirginys – tai kuokeliniai lazdyno, alksnio ir beržo žiedai. Pagrindinė ašis augalams žydint būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos žiedadulkės. Pav.
-
Kekė
-
Varpa
-
Burbuolė
-
Žirginys
-
Šluotelė
-
Skydelis
-
Skėtis
-
Sudėtinis skėtis
-
Graižas
-
Простой плейохазий
-
Дихазий
-
Сложный монохазий