Aleksandritas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
18 baitų pašalinta ,  prieš 14 metų
S
wz prastinimas
S (+img)
S (wz prastinimas)
[[Image:alexandrite.jpg|right|thumb|300px|Aleksandrito kristalas dienos šviesoje ir fluorescentinėje šviesoje]]
'''Aleksandritas''' - oksidų klasės [[mineralas]]. Tai [[chrizoberilas|chrizoberilo]] atmaina. Nuo pastarojo skiriasi besikeičiančia ryškia [[raudona|raudonai]]i [[žalia]] spalva. Atrastas [[1834]] metais [[Uralo kalnai|Uralo kalnuose]] [[Rusija|Rusijoje]]. [[1842]] metais šituo vardu pavadintas rusų caro [[Aleksandras II|Aleksandro II]] garbei.
 
Aleksandritas yra skaidrus akmuo, dienos šviesoje jis [[smaragdas|smaragdo]] žalumo, o dirbtinėje (ypač žvakių) šviesoje - raudonai [[violetinė|violetinis]] ar [[alyvinė spalva|alyvinis]]. Šį savybė aleksandrite yra dėl trivalenčio [[chromas|cgromo]] priemaišų. Tikras aleksandritas vienas brangiausių brangakmenių, todėl prekyboje dažniausiai pateikiami sintetiniai aleksandritai, arba jų imitacijos. Natūralus aleksandritas randamas ne tik [[Rusija|Rusijoje]], bet ir [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Zambija|Zambijoje]], [[Zimbabvė|Zimbabvėje]]je, [[Indija|Indijoje]] [[Madagaskaras|Madagaskare]], [[JAV]], [[Tanzanija|Tanzanijoje]] ir [[Ceilonas|Ceilone]].
 
Didžiausia aleksandrito drūza, kuri sveria apie 5 kg saugoma Fersmano vardo minerologijos muziejuje [[Maskva|Maskvoje]]. Didžiausias apdirbtas aleksandritas sveria 66 [[karatas|karatus]] ir laikomas Smitsono institute, [[Vašingtonas|Vašingtone]]
174 866

pakeitimai

Naršymo meniu