Aleksandritas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:01, 25 rugpjūčio 2006 versija

Aleksandrito kristalas dienos šviesoje ir fluorescentinėje šviesoje

Aleksandritas - oksidų klasės mineralas. Tai chrizoberilo atmaina. Nuo pastarojo skiriasi besikeičiančia ryškia raudonai žalia spalva. Atrastas 1834 metais Uralo kalnuose Rusijoje. 1842 metais šituo vardu pavadintas rusų caro Aleksandro II garbei.

Aleksandritas yra skaidrus akmuo, dienos šviesoje jis smaragdo žalumo, o dirbtinėje (ypač žvakių) šviesoje - raudonai violetinis ar alyvinis. Šį savybė aleksandrite yra dėl trivalenčio cgromo priemaišų. Tikras aleksandritas vienas brangiausių brangakmenių, todėl prekyboje dažniausiai pateikiami sintetiniai aleksandritai, arba jų imitacijos. Natūralus aleksandritas randamas ne tik Rusijoje, bet ir Brazilijoje, Zambijoje, Zimbabvėje, Indijoje Madagaskare, JAV, Tanzanijoje ir Ceilone.

Didžiausia aleksandrito drūza, kuri sveria apie 5 kg saugoma Fersmano vardo minerologijos muziejuje Maskvoje. Didžiausias apdirbtas aleksandritas sveria 66 karatus ir laikomas Smitsono institute, Vašingtone

Akmens reikšmė

Šis akmuo yra gana sunkus, jis veikia emocinius taškus. Skatina riziką, kūrybingumą.

Akmenys pagal zodiaką

Žuvys

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Image:alexandrite.jpg|right|thumb|300px|Aleksandrito kristalas dienos šviesoje ir fluorescentinėje šviesoje]]
-'''Aleksandritas''' - oksidų klasės [[mineralas]]. Tai [[chrizoberilas|chrizoberilo]] atmaina. Nuo pastarojo skiriasi besikeičiančia ryškia [[raudona|raudonai]] [[žalia]] spalva. Atrastas [[1834]] metais [[Uralo kalnai|Uralo kalnuose]] [[Rusija|Rusijoje]]. [[1842]] metais šituo vardu pavadintas rusų caro [[Aleksandras II|Aleksandro II]] garbei.
+'''Aleksandritas''' - oksidų klasės [[mineralas]]. Tai [[chrizoberilas|chrizoberilo]] atmaina. Nuo pastarojo skiriasi besikeičiančia ryškia [[raudona]]i [[žalia]] spalva. Atrastas [[1834]] metais [[Uralo kalnai|Uralo kalnuose]] [[Rusija|Rusijoje]]. [[1842]] metais šituo vardu pavadintas rusų caro [[Aleksandras II|Aleksandro II]] garbei.
-Aleksandritas yra skaidrus akmuo, dienos šviesoje jis [[smaragdas|smaragdo]] žalumo, o dirbtinėje (ypač žvakių) šviesoje - raudonai [[violetinė|violetinis]] ar [[alyvinė spalva|alyvinis]]. Šį savybė aleksandrite yra dėl trivalenčio [[chromas|cgromo]] priemaišų. Tikras aleksandritas vienas brangiausių brangakmenių, todėl prekyboje dažniausiai pateikiami sintetiniai aleksandritai, arba jų imitacijos. Natūralus aleksandritas randamas ne tik [[Rusija|Rusijoje]], bet ir [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Zambija|Zambijoje]], [[Zimbabvė|Zimbabvėje]], [[Indija|Indijoje]] [[Madagaskaras|Madagaskare]], [[JAV]], [[Tanzanija|Tanzanijoje]] ir [[Ceilonas|Ceilone]].
+Aleksandritas yra skaidrus akmuo, dienos šviesoje jis [[smaragdas|smaragdo]] žalumo, o dirbtinėje (ypač žvakių) šviesoje - raudonai [[violetinė|violetinis]] ar [[alyvinė spalva|alyvinis]]. Šį savybė aleksandrite yra dėl trivalenčio [[chromas|cgromo]] priemaišų. Tikras aleksandritas vienas brangiausių brangakmenių, todėl prekyboje dažniausiai pateikiami sintetiniai aleksandritai, arba jų imitacijos. Natūralus aleksandritas randamas ne tik [[Rusija|Rusijoje]], bet ir [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Zambija|Zambijoje]], [[Zimbabvė]]je, [[Indija|Indijoje]] [[Madagaskaras|Madagaskare]], [[JAV]], [[Tanzanija|Tanzanijoje]] ir [[Ceilonas|Ceilone]].
 Didžiausia aleksandrito drūza, kuri sveria apie 5 kg saugoma Fersmano vardo minerologijos muziejuje [[Maskva|Maskvoje]]. Didžiausias apdirbtas aleksandritas sveria 66 [[karatas|karatus]] ir laikomas Smitsono institute, [[Vašingtonas|Vašingtone]]