Smaragdas

Smaragdas mineralo berilo atmaina, chemiškai berilio aliumosilikatas Be3Al2(SiO3)6 su chromo ir vanadžio jonų priemaišomis. Kaip tik šios priemaišos suteikia smaragdui žalią spalvą (iš to ir kilo pavadinimas: gr. smaragdos 'žalias akmuo').
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smaragdas būna sodriai žalios spalvos. Pagal Moso skalę jo kietumas yra 7,5-8.
Radavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smaragdų randama Kolumbijoje, Zambijoje, Nigerijoje, Rusijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje.
Didžiausi smaragdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Emilija“ – 7035 ct, rastas Kolumbijoje.
- „Insofu“ - 6225 ct, rastas Zambijoje.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sintetinis smaragdas pirmą kartą gautas 1848 m.
- Šio mineralo atmainos, naudojamos juvelyrikoje, dar yra akvamarinas, morganitas ir heliodoras. Blyškūs smaragdai juvelyrikoje vadinami tiesiog žaliais berilais (kaitinant jie gali supanašėti į akvamariną).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Smaragdai Archyvuota kopija 2007-02-25 iš Wayback Machine projekto.