Smaragdas
Jump to navigation
Jump to search
Smaragdas mineralo berilo atmaina, chemiškai berilio aliumosilikatas Be3Al2(SiO3)6 su chromo ir vanadžio jonų priemaišomis. Kaip tik šios priemaišos suteikia smaragdui žalią spalvą (iš to ir kilo pavadinimas: gr. smaragdos 'žalias akmuo').
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smaragdas būna sodriai žalios spalvos. Pagal Moso skalę jo kietumas yra 7,5-8.
Radavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smaragdų randama Kolumbijoje, Zambijoje, Nigerijoje, Rusijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje.
Didžiausi smaragdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Emilija“ – 7035 ct, rastas Kolumbijoje.
- „Insofu“ - 6225 ct, rastas Zambijoje.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sintetinis smaragdas pirmą kartą gautas 1848 m.
- Šio mineralo atmainos, naudojamos juvelyrikoje, dar yra akvamarinas, morganitas ir heliodoras. Blyškūs smaragdai juvelyrikoje vadinami tiesiog žaliais berilais (kaitinant jie gali supanašėti į akvamariną).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Smaragdai Archyvuota kopija 2007-02-25 iš Wayback Machine projekto.