Aleksandritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandrito kristalas dienos šviesoje ir fluorescentinėje šviesoje
Chrysoberyl cut.jpg

Aleksandritas – oksidų klasės mineralas. Tai chrizoberilo atmaina. Nuo pastarojo skiriasi besikeičiančia ryškia raudonai žalia spalva. Atrastas 1834 metais Uralo kalnuose Rusijoje. 1842 metais šituo vardu pavadintas rusų caro Aleksandro II garbei.

Aleksandritas yra skaidrus akmuo, dienos šviesoje jis smaragdo žalumo, o dirbtinėje (ypač žvakių) šviesoje – raudonai violetinis ar alyvinis. Šį savybė aleksandrite yra dėl trivalenčio chromo priemaišų. Tikras aleksandritas vienas brangiausių brangakmenių, todėl prekyboje dažniausiai pateikiami sintetiniai aleksandritai, arba jų imitacijos. Natūralus aleksandritas randamas ne tik Rusijoje, bet ir Brazilijoje, Zambijoje, Zimbabvėje, Indijoje Madagaskare, JAV, Tanzanijoje ir Šri Lankoje.

Didžiausia aleksandrito drūza, kuri sveria apie 5 kg, saugoma Fersmano vardo minerologijos muziejuje Maskvoje. Didžiausias apdirbtas aleksandritas sveria 66 karatus ir laikomas Smitsono institute, Vašingtone. Vikiteka