Imperatorius Otonas II: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: ro:Otto al II-lea, Împărat al Sfântului Imperiu Roman |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: sh:Oton II |
||
Eilutė 92: | Eilutė 92: | ||
[[ro:Otto al II-lea, Împărat al Sfântului Imperiu Roman]] |
[[ro:Otto al II-lea, Împărat al Sfântului Imperiu Roman]] |
||
[[ru:Оттон II Рыжий]] |
[[ru:Оттон II Рыжий]] |
||
[[sh:Oton II]] |
|||
[[sk:Otto II. (Svätá rímska ríša)]] |
[[sk:Otto II. (Svätá rímska ríša)]] |
||
[[sr:Отон II]] |
[[sr:Отон II]] |
16:31, 19 birželio 2011 versija
Imperatorius Otonas II | |||||
---|---|---|---|---|---|
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |||||
Otonas II | |||||
Liudolfingų dinastija | |||||
Gimė | 955 m. | ||||
Mirė | 983 m. gruodžio 7 d. Romoje | ||||
Tėvas | Imperatorius Otonas I | ||||
Motina | Adelaidė Burgundė | ||||
Sutuoktinis (-ė) | Imperatorė Teofana (Theophanu) | ||||
Vaikai | Adelheid, Sophia, Mathilde, Imperatorius Otonas III. | ||||
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |||||
Valdė | 961−983 m. | ||||
Pirmtakas | Imperatorius Otonas I | ||||
Įpėdinis | Imperatorius Otonas III | ||||
Italijos karalius | |||||
Valdė | 973−983 m. | ||||
Pirmtakas | Imperatorius Otonas I | ||||
Įpėdinis | Imperatorius Otonas III | ||||
| |||||
Vikiteka | Imperatorius Otonas II |
Otonas II (vok. Otto II), (955 m. − 983 m. gruodžio 7 d.) − Vokietijos karalius (nuo 961 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 967 m.), Italijos karalius (nuo 973 m.).
Otonas II kovojo su hercogais (tą kovą pradėjo dar jo tėvas Otonas I). 981 m. Otonas II įsiveržė į pietų Italiją, kur jam pasipriešino Bizantija ir arabai. 982 m. Otonas II pralaimėjo kovą arabams.
Biografija
Otonas II buvo iš Saksų dinastijos. Valdyti valstybę Otonas II pradėjo 18 metų, nors imperatoriumi jis jau buvo nuo 13 metų. To laiko metraštininkai jį apibūdino kaip neaukštą, bet labai vikrų ir tvirtą vyrą. Gana trumpas valdymas (973 − 983) leido Otonui II įrodyti savo galią ir tvirtybę.
974 m. jaunasis imperatorius atliko karo žygį į Daniją. Didysis mūšis įvyko prie Daneverko tvirtovės. Tvirtovė buvo užimta ir Danijos karalius Haroldas pasidavė. Tuoj po to Otono II galybę pripažino ir Čekijos kunigaikštis Boleslavas. Tačiau vėliau įvyko sukilimas Bavarijoje, kur sukilėlių vadais buvo trys Henrikai. Sukilimas buvo numalšintas, o vadai ištremti.
980 m. rudenį Otonas II nužygiavo į Italiją, kur padėjo grįžti į sostą ištremtam popiežiui. Po metų imperatorius susikovė su arabais pietų Italijoje ir juos nugalėjo. Tačiau grįžtant atgal jis buvo iš pasalų užpultas ir priverstas bėgti. Grįžęs į Vokietiją, Otonas II sušaukė didelį susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta galutinai išvaduoti Italiją nuo arabų. Bet jam nebuvo lemta to padaryti, nes sunkiai susirgęs Otonas II mirė 983 m. gruodžio 7 d.