Kapetingai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: la:Stirps Capetiana; smulkūs taisymai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
'''Kapetingai''' arba '''Kapetai''' ({{fr|Capétiens}}) – [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karališkoji]] giminė ir [[dinastija]]. Valdė [[987]]-[[1328]] m. |
'''Kapetingai''' arba '''Kapetai''' ({{fr|Capétiens}}) – [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karališkoji]] giminė ir [[dinastija]]. Valdė [[987]]-[[1328]] m. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | Kapetingai buvo seniau Prancūziją valdžiusios [[Robertinai|Robertinų]] dinastijos atšaka. Giminės pradininku laikomas [[Paryžius|Paryžiaus]] grafo ir frankų kunigaikščio [[Hugas Didysis|Hugo Didžiojo]] sūnus [[Hugas I Kapetas]], po paskutinio [[Karolingai|Karolingų]] karaliaus [[Liudvikas V Tingusis|Liudviko V]] mirties frankų didikų ir dvasininkų 987 m. išrinktas Prancūzijos karaliumi. |
||
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]] m. karalius [[Robertas II Pamaldusis]]). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki [[XII a.|XII amžiaus]]. |
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]] m. karalius [[Robertas II Pamaldusis]]). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki [[XII a.|XII amžiaus]]. |
||
Žymiausi Kapetingai - [[Pilypas II Augustas]], [[Liudvikas IX Šventasis]] ir [[Pilypas IV Garbingasis]]. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius [[feodas|feodus]]. Po Karolio IV mirties ([[1328]] m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka - [[Valua dinastija]], kuri valdė iki [[1589]] m.<ref>{{VLE|IX|351||Kapetingai}}</ref> |
Žymiausi Kapetingai - [[Pilypas II Augustas]], [[Liudvikas IX Šventasis]] ir [[Pilypas IV Garbingasis]]. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius [[feodas|feodus]]. Po Karolio IV mirties ([[1328]] m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka - [[Valua dinastija]], kuri valdė iki [[1589]] m.<ref>{{VLE|IX|351||Kapetingai}}</ref> |
||
== Atšakos == |
|||
Pagrindinė Kapetingų linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų: |
|||
* [[Burgundijos Kapetingai]] - dinastija, kilusi iš Roberto II sūnaus [[Robertas Senasis|Roberto Senojo]]. 1011-1361 m. ši atšaka valdė [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]]; |
|||
* [[Valua]] - dinastija, kilusi iš [[Pilypas III Narsusis|Pilypo III Narsiojo]] sūnaus Karolio. 1285-1328 m. ši atšaka valdė [[Valua grafystė|Valua grafystę]] ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą. |
|||
== Kapetingai == |
== Kapetingai (Prancūzijos karaliai) == |
||
⚫ | |||
{|{{graži lentelė}} |
{|{{graži lentelė}} |
||
|'''Vardas'''||'''Valdymo metai''' |
|'''Vardas'''||'''Valdymo metai''' |
16:49, 17 balandžio 2011 versija
Kapetingai arba Kapetai (pranc. Capétiens) – Prancūzijos karališkoji giminė ir dinastija. Valdė 987-1328 m.
Istorija
Kapetingai buvo seniau Prancūziją valdžiusios Robertinų dinastijos atšaka. Giminės pradininku laikomas Paryžiaus grafo ir frankų kunigaikščio Hugo Didžiojo sūnus Hugas I Kapetas, po paskutinio Karolingų karaliaus Liudviko V mirties frankų didikų ir dvasininkų 987 m. išrinktas Prancūzijos karaliumi.
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių Il de Fransas. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo 996 m. karalius Robertas II Pamaldusis). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki XII amžiaus.
Žymiausi Kapetingai - Pilypas II Augustas, Liudvikas IX Šventasis ir Pilypas IV Garbingasis. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius feodus. Po Karolio IV mirties (1328 m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka - Valua dinastija, kuri valdė iki 1589 m.[1]
Atšakos
Pagrindinė Kapetingų linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų:
- Burgundijos Kapetingai - dinastija, kilusi iš Roberto II sūnaus Roberto Senojo. 1011-1361 m. ši atšaka valdė Burgundijos kunigaikštystę;
- Valua - dinastija, kilusi iš Pilypo III Narsiojo sūnaus Karolio. 1285-1328 m. ši atšaka valdė Valua grafystę ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą.
Kapetingai (Prancūzijos karaliai)
Vardas | Valdymo metai |
Hugas I Kapetas | 987-996 |
Robertas II Pamaldusis | 996-1031 |
Henrikas I Prancūzas | 1031-1060 |
Pilypas I Prancūzas | 1060-1108 |
Liudvikas VI Storasis | 1108-1137 |
Liudvikas VII Jaunasis | 1137-1180 |
Pilypas II Augustas | 1180-1223 |
Liudvikas VIII Liūtas | 1223-1226 |
Liudvikas IX Šventasis | 1226-1270 |
Pilypas III Narsusis | 1270-1285 |
Pilypas IV Gražusis | 1285-1314 |
Liudvikas X Vaidingasis | 1314-1316 |
Jonas I Pomirtinis | 1316 |
Pilypas V Ilgasis | 1316-1322 |
Karolis IV Gražusis | 1322-1328 |
Šaltiniai
- ↑ Kapetingai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 351 psl.
Literatūra
- André Alba, l'âge classique, Hachette, 1959
- Rials Stéphane.- Le miracle capétien.- Paris:Librairie Académique Perrin (coll. "Passé simple"), 1987.
Prieš tai: Merovingai |
Prancūzijos karaliai 987-1328 |
Po to: Valua dinastija |