Skruzdėlės

Apie kaimą Širvintų rajone žr. Skruzdėlės (Širvintos).

Skruzdėlės (lot. Formicidae) – plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys Apocrita pobūriui. Pasižymi ryškiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Mokslas apie skruzdes vadinamas mirmekologija.

Šeimos aprašymas

Skruzdėlės etologijos, ekologijos ir fiziologijos požiūriu yra labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima. Jų kolonijos yra sudėtingi socialiniai dariniai su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis, kurios leidžia koordinuoti veiksmus atliekant atskiram individui neįveikiamas užduotis. Kai kurios rūšys turi išvystytą "kalbą" ir geba perduoti informaciją. Be to, daugelis skruzdžių rūšių palaiko labai glaudžius simbiotinius santykius su kitais vabzdžiais ir augalais.

Privalumai, kuriuos skruzdėms suteikia bendradarbiavimas, lėmė tai, kad šiuo metu tai dominuojanti pagal skaičių nariuotakojų grupė. Viename akre (0,4 ha) savanos Dramblio Kaulo Krante gyvena 8 mln. skruzdžių, kurios sudaro apie 3000 kolonijų. Kartu su termitais skruzdės sudaro trečdalį sausumos gyvūnų biomasės Amazonės baseino tropiniuose miškuose.

Nuo kitų geluoninių skruzdėlės skiriasi tuo, kad stiebelis, jungiantis krūtinę su pilveliu, yra su statmena atauga arba su 2 mazgeliais. Jų sparnai žymiai ilgesni už pilvelį. Antenos alkūninės, su ilgu stiebeliu. Geluonį turi ne visos rūšys, bet nuodingoji liauka yra.

Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.

Skruzdėlynas

Kaip bendruomeniniai vabzdžiai skruzdėlės įsirengia skruzdėlyną. Skruzdėlynai būna žeminiai, medieniniai ir kombinuoti. Žeminiai skruzdėlynai įrengiami arba žemėje, arba dalinai jos paviršiuje iš žemės grumstelių. Medieniniai skruzdėlynai įrengiami medžio kelmuose ar kamienuose. Kombinuoti skruzdėlynai įrengiami iš žemės grumstelių ir augalų dalelių (lapų, spyglių, šakų, žolių stiebelių). Kai kurios rūšys skruzdėlynuose įrengia specialius šiltadaržius, kuriuose augina tam tikras grybų rūšis lervų maitinimui.

Mityba

Skruzdėlės minta mišriu maistu. Gyvūninės kilmės maistas – vabzdžiai, vorai, šimtakojai, sraigės. Augalinę maisto dalį sudaro sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, lipčius, nektaras ir kt.

Sistematika

Lietuvoje rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Žinoma apie 40 rūšių. Pagrindiniai atstovai:

• Pošeimis. Formicinae. Šių vabzdžių pilvelis vienanaris. Geluonies nėra.
  • Camponotus
  • Juodoji medžių skruzdėlė (Lasius fuliginosus)
  • Sodinė, arba juodoji skruzdėlė (Lasius niger)
  • Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea)
  • Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)
  • Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca)
  • Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum)
  • Plaukuotoji skruzdėlė (Formicas lugubris)
• Pošeimis. Geliančios skruzdėlės (Myrmicinae). Pilvelio stiebelis dvinaris. Turi išsivysčiusį geluonį.
  • Tetramorium
  • Monomorium
  • Rudoji mirmika (Myrmica laevinodis)
  • Messor

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.