Imperatorius Otonas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: he:אוטו הרביעי, קיסר האימפריה הרומית הקדושה; smulkūs taisymai |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: da:Otto 4. af Braunschweig |
||
Eilutė 65: | Eilutė 65: | ||
[[ca:Otó IV del Sacre Imperi Romanogermànic]] |
[[ca:Otó IV del Sacre Imperi Romanogermànic]] |
||
[[cs:Ota IV. Brunšvický]] |
[[cs:Ota IV. Brunšvický]] |
||
[[da:Otto 4. af Braunschweig]] |
|||
[[de:Otto IV. (HRR)]] |
[[de:Otto IV. (HRR)]] |
||
[[en:Otto IV, Holy Roman Emperor]] |
[[en:Otto IV, Holy Roman Emperor]] |
13:05, 9 sausio 2011 versija
Imperatorius Otonas IV | |
---|---|
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
Velfų dinastija | |
Gimė | 1175 m. |
Mirė | 1218 m. gegužės 19 d. |
Tėvas | Imperatorius Henrikas III Liūtas |
Motina | Matilda iš Anglijos |
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
Valdė | 1198−1218 m. |
Pirmtakas | Imperatorius Henrikas VI |
Įpėdinis | Imperatorius Frydrichas II |
Italijos karalius | |
Valdė | 1208−1215 m. |
Pirmtakas | Imperatorius Henrikas VI |
Įpėdinis | Imperatorius Frydrichas II |
Vikiteka | Imperatorius Otonas IV |
Otonas IV (vok. Otto IV. von Braunschweig, (1182 m. − 1218 m. gegužės 19 d.) − Vokietijos karalius (nuo 1198 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 1209 m.). Dėl karaliaus sosto kovojo su Pilypu Švabu ir soste įsitvirtino, tik jį nužudžius (1208 m.).
1214 m. prie Buvino Otonas IV pralaimėjo Prancūzijos karaliui Pilypui II ir faktiškai neteko valdžios, nes popiežius Inocentas III dar 1210 m. už bandymą užgrobti Sicilijos karalystę atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir iškėlė į sostą Frydrichą II iš Štaufenų dinastijos.
Valdant Otonui IV, prasidėjo ilga Velfų ir Štaufenų kova dėl valdžios.
Biografija
Otonas IV buvo iš Velfų giminės; Henriko Liūto sūnus. Otonas IV buvo auklėjamas savo dėdės Ričardo Liūtaširdžio dvare. Jis tapo narsiu ir drąsiu kariu, bet buvo impulsyvus ir labai grubus.
1208 m. Otonas IV buvo pripažintas Vokietijos karaliumi, o 1209 m. spalio 4 d. Romoje karūnuotas imperatoriumi. Tačiau Otonas IV nesilaikė savo įsipareigojimų popiežiui Inocentui III, kad jis nesieks vadovauti Italijai. Todėl popiežius 1210 m. atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir 1212 m. pripažino Vokietijos karaliumi Frydrichą II.
Otonas IV buvo priverstas atsitraukti į savo žemes, kur dar kariavo su danų karaliumi Valdemaru ir Magdeburgo arkivyskupu.