Isyk Kulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 78.60.151.178 (Aptarimas) darytas keitimas 3036593
Žyma: Žyma: Išnašų sąrašo pašalinimas
Eilutė 24: Eilutė 24:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{reflist}}

[[Kategorija:Kirgizijos ežerai]]

[[az:İssık-Kul gölü]]
[[be:Возера Ісык-Куль]]
[[bg:Исък Кул]]
[[ca:Issik Kul]]
[[cs:Issyk-kul]]
[[cv:Иссык-Куль]]
[[de:Yssykköl]]
[[en:Issyk Kul]]
[[eo:Isik-Köl]]
[[es:Lago Issyk-Kul]]
[[et:Õsõkköl]]
[[eu:Issik-Kul]]
[[fa:ایسیک کول]]
[[fi:Issyk Kul]]
[[fr:Yssyk Koul]]
[[ga:Loch Issícúil]]
[[he:איסיק קול]]
[[hr:Issyk-Kul]]
[[hu:Iszik-köl (tó)]]
[[id:Issyk Kul]]
[[it:Ysykköl]]
[[ja:イシク・クル]]
[[ka:ისიკ-ყული]]
[[ko:이식쿨 호]]
[[ky:Ысык-Көл]]
[[lv:Isikuls]]
[[nl:Ysykköl]]
[[nn:Issyk-Kul]]
[[pl:Issyk-kul]]
[[pnb:جھیل اسیک کول]]
[[pt:Issyk-Kul]]
[[ru:Иссык-Куль]]
[[sr:Исик Кул]]
[[sv:Issyk-Kul]]
[[tr:Issık Göl]]
[[uk:Іссик-Куль]]
[[ur:اسیک کول]]
[[war:Issyk Kul]]
[[zh:伊塞克湖]]

21:47, 30 lapkričio 2010 versija

Isyk Kulis
Isyk Kulio krantas
Isyk Kulio krantas
Isyk Kulio krantas
Vieta Kirgizija
Plotas 6236 km²
Kilmė tektoninė
Vidutinis gylis 278 m
Didžiausias gylis 668/702 m
Tūris 1738 km³
Įteka >50 upių (Džeralganas, Tiupas ir kt.)
Vikiteka Isyk Kulis

Isyk Kulis (kirg. Ысык көл, rus. Иссык-Куль) - didžiausias Kirgizijos ežeras. Tai nenuotakus, pusiau sūrus ežeras, esantis šiaurės rytų Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose, 1606 m aukštyje virš jūros lygio.

Bendri duomenys

Tai vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir devintas pagal tūrį ežeras iš visų pasaulio ežerų. Ilgis 178 km, plotis iki 60 km. Gylis iki 668 m (kitais duomenimis iki 702 m). Krantai silpnai raižyti, gilios įlankos tik rytuose ir pietryčiuose.

Į Isyk Kulį įteka virš 50 upių, iš jų didžiausios Džergalanas ir Tiupas. Žiemą neužšąla.

Žvejyba (sazanai, kuojos, azijinės priekalnių ūsuotės). Laivyba. Pagrindiniai uostai - Karakolas (buv. Prževalskas), Balykčai (buv. Rybačis). Ežero pakrantėje įsikūrę nemažai balneoklimatinių kurortų (Aksu, Čolponata, Džergalanas ir kt.)[1].

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 176