Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S parametras iš kirč-l į trumpesnį kirč using AWB |
S robotas Pridedama: cy:Göttingen |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
[[Kategorija:Getingenas]] |
[[Kategorija:Getingenas]] |
||
[[Kategorija:Vokietijos miestai]] |
[[Kategorija:Vokietijos miestai]] |
||
⚫ | |||
[[ar:جوتنجن]] |
[[ar:جوتنجن]] |
||
Eilutė 39: | Eilutė 41: | ||
[[ca:Göttingen]] |
[[ca:Göttingen]] |
||
[[cs:Göttingen]] |
[[cs:Göttingen]] |
||
[[cy:Göttingen]] |
|||
[[da:Göttingen]] |
[[da:Göttingen]] |
||
[[de:Göttingen]] |
[[de:Göttingen]] |
||
Eilutė 49: | Eilutė 52: | ||
[[fi:Göttingen]] |
[[fi:Göttingen]] |
||
[[fr:Göttingen]] |
[[fr:Göttingen]] |
||
⚫ | |||
[[he:גטינגן]] |
[[he:גטינגן]] |
||
[[hr:Göttingen]] |
[[hr:Göttingen]] |
14:20, 20 spalio 2010 versija
Getingenas vok. Göttingen | |
---|---|
Senoji miesto rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Žemutinė Saksonija |
Gyventojų | 121,455 |
Plotas | 117,27 km² |
Tankumas | 1 žm./km² |
Vikiteka | Getingenas |
Gėtingenas (vok. Göttingen) – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra Getingeno universitetas (įk. 1737 m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje (Žemutinės Saksonijos ir universiteto biblioteka), keturi Makso Planko institutai: biofizikinei chemijai, eksperimentinei medicinai, dinaminėms sistemos ir saviorganizacijai, religijos ir etninės įvairovės studijoms, ir Vokietijos primatų centras.
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo viduramžių išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
Istorija
Gyvenvietė minima 953 m. kaip Gutingi, 1211 m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus Hanzos lygos miestas. 1531 m. priėmė reformaciją, XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai 1737 m. Jurgis II čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių Europoje. 1837 m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.
II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.