Sunizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hu:Szunnita iszlám
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: vi:Hồi giáo Sunni
Eilutė 82: Eilutė 82:
[[ur:اہل سنت]]
[[ur:اہل سنت]]
[[uz:Ahl as-Sunna val-Jamoa]]
[[uz:Ahl as-Sunna val-Jamoa]]
[[vi:Hồi giáo Sunni]]
[[war:Sunni Islam]]
[[war:Sunni Islam]]
[[yi:סוניס]]
[[yi:סוניס]]

10:51, 24 rugpjūčio 2010 versija

Sunitai – ortodoksinės islamo religinės krypties (Suni islamo, سُنِّيّsunnīy) pasekėjai. Sunitai religinio mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, kaip šiitai, bet ir Suną.

Sunitų įstatymas yra Koranas ir Mahometo pavyzdys, tai gausiausia islamo kryptis.

Vyrauja Arabijos pusiasalyje, Artimuosiuose rytuose, Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje, nemažos grupės gyvena Irake, Azerbaidžane, Rusijoje, Afganistane.

Istorija

Islamo pasaulyje politiniai nesutarimai dažnai virsdavo religiniais nesutarimais – pats pirmas toks nesutarimas kilo 30 metų po Mahometo mirties, kai musulmonai pradėjo pilietinį karą, po kurio atsirado keturios islamo šakos, iš kurių dvi buvo panašios į šių dienų sunizmą. Viena iš pagrindinių pirmojo pilietinio karo priežasčių buvo ta, kad sukilėliai Irake ir Egipte atsisakė pripažinti trečiojo kalifo ir jo gubernatorių valdžią. Dabartiniai musulmonų religiniai nesutarimai tarp sunitų ir šiitų tebevyksta Irake.

Taip pat skaitykite