Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pridėta kategorija "Pakistano istorija" (naudojant HotCat) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
| Tauta = [[Brahujai]], [[Puštunai]] |
| Tauta = [[Brahujai]], [[Puštunai]] |
||
| Kalba = |
| Kalba = |
||
| Valstybės = |
| Valstybės = [[Parataradža]] (I-III a.) |
||
| Laikotarpis = |
| Laikotarpis = |
||
| Miestai = [[Pura]] |
| Miestai = [[Pura]] |
||
| Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. |
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. |
||
== |
== Istorija == |
||
=== Senieji gyventojai === |
|||
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]. Jie apgyvendino regioną. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. |
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]. Jie apgyvendino regioną. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. |
||
Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] |
Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] protėvius, kurie graikų ratuose buvo įvardijami kaip ''Paraitakenoi''. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami [[beludžiai|beludžių]], kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai. |
||
== Persų ir graikų valdymas == |
=== Persų ir graikų valdymas === |
||
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos. |
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos. |
||
Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. |
Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami [[Parataradža]] (''Pāratarāja''). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo [[Sasanidai]]. |
||
== Islamo įsigalėjimas == |
|||
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - [[Beludžistanas]]. |
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - [[Beludžistanas]]. |
||
22:24, 2 rugpjūčio 2010 versija
| Senovės Irano regionas Gedrosija | |
|---|---|
| Vaizdas:Makran2.jpg | |
| Šalis | Pietų Iranas ir Pakistanas |
| Tautos | Brahujai, Puštunai |
| Valstybės | Parataradža (I-III a.) |
| Miestai | Pura |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija | |
Gedrosija (senovės gr. Gedrosia), kitaip Maka – senovinis regionas dabartiniame pietų Irane ir Pakistane (atitinka šių valstybių Beludžistano provincijas). Iš šiaurės jį supo Drangiana, Arachosija ir dykumos, iš vakarų - Persija, o iš pietų - Arabijos jūra.
Islamo laikais iš Gedrosijos susiformavo Makranas ir Beludžistanas.
Geografija
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą.
Istorija
Senieji gyventojai
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo mundai, o apie 4000 m. pr. m. e. į šias teritorijas atėjo dravidai. Jie apgyvendino regioną. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais brahujais.
Iranėnai suformavo puštunų protėvius, kurie graikų ratuose buvo įvardijami kaip Paraitakenoi. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami beludžių, kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.
Persų ir graikų valdymas
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.
Po neilgo Seleukidų valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami Parataradža (Pāratarāja). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo Sasanidai.
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo arabai, kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų seldžiukų, iš vakarų regioną apgyvendino beludžiai, kurie davė regionui naują vardą - Beludžistanas.