Jugra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Regionasd |
|||
| ⚫ | |||
| Spalva = red |
|||
| Tipas = Rusijos istorinė žemė |
|||
| Pavadinimas = Jugra (Ю́гра) |
|||
| Foto = Herberstein-Moscovia-NE.png |
|||
| Šalis = [[Rusija]] ([[Karelijos Respublika|Karelija]], [[Leningrado sritis|Leningradas]]) |
|||
| Vėliava = |
|||
| Tauta = [[chantai]], [[mansiai]] |
|||
| Kalba = |
|||
| Valstybės = [[Pelymo kunigaikštystė|Pelymo]], [[Vogulų kunigaikštystė|Vogulų]] kng. |
|||
| Laikotarpis = Naugardo duoklininkė XII-XV a.<br>Rusijos dalis nuo XVI a. |
|||
| Miestai = |
|||
| Titulas = |
|||
| Atskilo nuo = |
|||
| Prijungta prie = |
|||
| Žemėlapis = |
|||
| Sąrašas = '''Rusijos istoriniai regionai:'''<br>[[Karelija]], [[Ingrija]], [[Dvinos žemė|Dvina]], [[Didžioji Permė|Permė]], [[Pečioros žemė|Pečiora]], [[Jugra]], [[Pavolgys]], [[Ponto stepė]], [[Sibiro istorija|Sibiras]] |
|||
}} |
|||
| ⚫ | '''Jugra''' ({{ru|Югра}}) - istorinė sritis dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] - Šiaurės Urale, tarp [[Pečiora|Pečioros upės]] ir [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]], kurioje gyveno [[chantai|chantų]] gentys ir iš dalies - [[mansiai|mansių]] gentys. Pavadinimas ''Jugra'' naudotas rusiškuose šaltiniuose XII-XVII a. |
||
== Geografija == |
|||
Jugra buvo ryčiausias [[Naugardo respublika|naugardiečiams]] žinomas regionas, labai neapibrėžtomis ribomis, į rytus nuo [[Pečiora|Pečioros]]. Tai vakariausias [[Sibiras|Sibiro]] regionas, prisiglaudęs prie rytinių [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]. Į vakarus nuo jos buvo istorinė [[Pečioros žemė]] (šiaurėje) ir [[Didžioji Permė]] (pietuose). Jugra geografiškai sutapo su [[Obė]]s baseinu - milžiniškomis pelkingomis lygumomis [[Vakarų Sibiro lyguma|Vakarų Sibiro lygumoje]]. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Nuo XII a. pabaigos iki maždaug 1470 m. Jugra buvo [[ |
Nuo XII a. pabaigos iki maždaug 1470 m. Jugra buvo [[Naugardo respublika]]i pavaldus kraštas, kur Novgorodas nereguliariai rinkdavo [[duoklė|duoklę]], kurią turėdavo mokėti [[kailiai]]s, žuvimi, [[vėplys|vėplių]] iltimis ir kt. |
||
<br />XIV a. Novgorode buvo susidariusi korporacija „Jugorščina“ (''Югорщина''), kurios nariai Jugroje prekiavo bei rinko duoklę. Žinoma, kad nuo XII a. pabaigos Jugros gentys, susijungusios į smulkias kunigaikštystes, iki XV a. retkarčiais sukildavo, Stambiausias sukilimas buvo 1445 m. |
<br />XIV a. Novgorode buvo susidariusi korporacija „Jugorščina“ (''Югорщина''), kurios nariai Jugroje prekiavo bei rinko duoklę. Žinoma, kad nuo XII a. pabaigos Jugros gentys, susijungusios į smulkias kunigaikštystes, iki XV a. retkarčiais sukildavo, Stambiausias sukilimas buvo 1445 m. |
||
20:46, 26 liepos 2010 versija
| Rusijos istorinė žemė Jugra (Ю́гра) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Rusija (Karelija, Leningradas) |
| Tautos | chantai, mansiai |
| Valstybės | Pelymo, Vogulų kng. |
| Laikotarpis | Naugardo duoklininkė XII-XV a. Rusijos dalis nuo XVI a. |
| Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras | |
Jugra (rus. Югра) - istorinė sritis dabartinėje Rusijoje - Šiaurės Urale, tarp Pečioros upės ir Uralo kalnų, kurioje gyveno chantų gentys ir iš dalies - mansių gentys. Pavadinimas Jugra naudotas rusiškuose šaltiniuose XII-XVII a.
Geografija
Jugra buvo ryčiausias naugardiečiams žinomas regionas, labai neapibrėžtomis ribomis, į rytus nuo Pečioros. Tai vakariausias Sibiro regionas, prisiglaudęs prie rytinių Uralo kalnų. Į vakarus nuo jos buvo istorinė Pečioros žemė (šiaurėje) ir Didžioji Permė (pietuose). Jugra geografiškai sutapo su Obės baseinu - milžiniškomis pelkingomis lygumomis Vakarų Sibiro lygumoje.
Istorija
Nuo XII a. pabaigos iki maždaug 1470 m. Jugra buvo Naugardo respublikai pavaldus kraštas, kur Novgorodas nereguliariai rinkdavo duoklę, kurią turėdavo mokėti kailiais, žuvimi, vėplių iltimis ir kt.
XIV a. Novgorode buvo susidariusi korporacija „Jugorščina“ (Югорщина), kurios nariai Jugroje prekiavo bei rinko duoklę. Žinoma, kad nuo XII a. pabaigos Jugros gentys, susijungusios į smulkias kunigaikštystes, iki XV a. retkarčiais sukildavo, Stambiausias sukilimas buvo 1445 m.
XIV a. pabaigoje į kovą su Didžiuoju Novgorodu dėl šiaurės ir šiaurės vakarų žemių (ir Jugros taip pat) stojo Maskvos didžioji kunigaikštystė. Nuo XV a. antros pusės, po 1465, 1783 ir ypač 1499-1500 m. karo žygių Jugra imama vis labiau įtraukti į centralizuotą Maskvos valstybę. Daugelis pusiau nepriklausomų chantų ir mansių kunigaikštysčių XVI a. pabaigoje jau buvo panaikintos, paskutinės - XVII a. 5-ąjį dešimtmetį. Istoriniuose dokumentuose žodis Jugra paskutinį kartą minimas 1606 m.
Jugra toponimuose
Jugros pavadinimas išlikęs kai kuriuose Šiaurės Rusijos pavadinimuose. Pvz., yra sąsiauris Jugorskij Šar (rus. Югорский Шар 'Jugros sąsiauris'), Jugros pusiasalis (rus. Югорский полуостров).