Sovietinė armija

Tarybinės Armijos vėliava

TSRS pėstininkų kovos mašinos Plungėje 1991 m. sausio 10 d.

Tarybinė Armija (rus. Советская Армия) - dalies TSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas nuo 1946 m. 1992 m. Tarybinė Armija suiro kartu su TSRS. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo Rusijos armija.

Tarybine Armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.

Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:

• vidaus reikalų kariuomenę - pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
• pasienio kariuomenę - pavaldi Valstybės saugumo komitetui (KGB)

Istorija

Raudonosios Armijos pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine demobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. 1946 — 1948 m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 karinės apygardos.

Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tarnyba Tarybinėje Armijoje truko 3 metus, vėliau - 2 metus.

Išvadavus Rytų Europą daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru NATO kariuomenėms.

Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:

• VDR - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių),
• Lenkija - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė,
• Rumunija ir Vengrija - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro armija, dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos),
• Kuba,
• Mongolija.

Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16 - oji apygarda - Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos - TSRS pasienyje.