Perkūno namas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Taisomos vidinės nuorodos |
red. |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{coord|54|53|44|N|23|53|11|E|type:landmark|display=title}} |
|||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Perkuno namas 2006-06- |
[[Vaizdas:Perkuno namas 2006-06-30.jpg|thumb|Perkūno namas, 2006 m.]] |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
'''Perkūno namas''' stovi [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], |
'''Perkūno namas''' stovi [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], šalia [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčios]], Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus [[gotika|gotikinės]] architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir [[Saulė]]s simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų. |
||
Iš pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje. |
Iš pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje. |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 10: | ||
Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius ([[1825]] m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio [[Perkūnas|Perkūno]], laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į [[Vilnius|Vilnių]]. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora. |
Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius ([[1825]] m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio [[Perkūnas|Perkūno]], laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į [[Vilnius|Vilnių]]. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora. |
||
Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi [[ |
Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama [[legenda]] apie pastato sienoje rastą dievo [[Perkūnas|Perkūno]] skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi [[Hanzos sąjunga|Hanzos]] pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant [[Kaunas|Kauno]] pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir, galbūt norint pagerbti senosios lietuvių tikybos tradicijas. Žmonės tikėjo, kad jis buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui. |
||
[[1985]] m. [[Maskva|Maskvos]] Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio [[jėzuitai|Jėzuitų ordino]] valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris [[1564]] m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje. |
[[1985]] m. [[Maskva|Maskvos]] Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio [[jėzuitai|Jėzuitų ordino]] valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris [[1564]] m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje. |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 17: | ||
XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis [[1643]] m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. [[1643]]–[[1722]] m. pastate (II aukšte) įrengta jėzuitų [[koplyčia]]. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai. |
XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis [[1643]] m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. [[1643]]–[[1722]] m. pastate (II aukšte) įrengta jėzuitų [[koplyčia]]. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai. |
||
| ⚫ | |||
[[1843]] m., Kaunui tapus [[Kauno gubernija|gubernijos]] centru, čia buvo įsteigtas [[teatras]]. XIX a. antroje pusėje Perkūno name įrengti [[pravoslavai|pravoslavų]] dvasininkų butai. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]], [[1928]] m. pastatas atiteko [[jėzuitai|jėzuitams]], kurie čia įrengė mokyklos klases. |
[[1843]] m., Kaunui tapus [[Kauno gubernija|gubernijos]] centru, čia buvo įsteigtas [[teatras]]. XIX a. antroje pusėje Perkūno name įrengti [[pravoslavai|pravoslavų]] dvasininkų butai. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]], [[1928]] m. pastatas atiteko [[jėzuitai|jėzuitams]], kurie čia įrengė mokyklos klases. |
||
Vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan. [[1965]] m. pagal architektės D. Zareckienės projektą pradėtas Perkūno namo restauravimas, patalpos |
Vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan. [[1965]] m. pagal architektės D. Zareckienės projektą pradėtas Perkūno namo restauravimas, patalpos pritaikytos Kauno miesto muziejui. |
||
Nuo [[1991]] m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso [[Kauno jėzuitų gimnazija]]i. Perkūno name įrengta [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia yra dailės parodų ir koncertų salė, vyksta teatralizuotos ekskursijos. |
Nuo [[1991]] m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso [[Kauno jėzuitų gimnazija]]i. Perkūno name įrengta [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia yra dailės parodų ir koncertų salė, vyksta teatralizuotos ekskursijos. |
||
[[1996]] m. [[gruodžio 23]] d. Perkūno namas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=816</ref> [[2008]] m. [[vasario 13]] d. paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315096</ref> |
|||
| ⚫ | |||
==Šaltiniai== |
|||
{{ref}} |
|||
| ⚫ | |||
{{commonscat|House of Perkūnas}} |
{{commonscat|House of Perkūnas}} |
||
* |
*[http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=19&KL_KODAS=10 Apie Perkūno namą] |
||
*Vereta Rupeikaitė. Ne tik seniausias, bet ir unikaliausias. - [[Kauno diena]], 2007 m. birželio 26 d. [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/ne-tik-seniausias-bet-ir-unikaliausias-48338] |
|||
[[Kategorija:Kauno pastatai]] |
[[Kategorija:Kauno pastatai]] |
||
[[Kategorija:Kauno muziejai]] |
|||
[[be-x-old:Дом Пяркунаса]] |
[[be-x-old:Дом Пяркунаса]] |
||
15:44, 18 rugpjūčio 2009 versija
54°53′44″ š. pl. 23°53′11″ r. ilg. / 54.89556°š. pl. 23.88639°r. ilg.
Perkūno namas stovi Kauno senamiestyje, šalia Vytauto bažnyčios, Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų.
Iš pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje.
Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius (1825 m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio Perkūno, laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į Vilnių. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora.
Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant Kauno pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir, galbūt norint pagerbti senosios lietuvių tikybos tradicijas. Žmonės tikėjo, kad jis buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui.
1985 m. Maskvos Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio Jėzuitų ordino valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris 1564 m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje.
Spėjama, jog šiame name 1610 m. gimė pirmasis Kojelavičių sūnus Albertas, būsimasis Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius.
XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis 1643 m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. 1643–1722 m. pastate (II aukšte) įrengta jėzuitų koplyčia. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai.
1843 m., Kaunui tapus gubernijos centru, čia buvo įsteigtas teatras. XIX a. antroje pusėje Perkūno name įrengti pravoslavų dvasininkų butai. Po I pasaulinio karo, 1928 m. pastatas atiteko jėzuitams, kurie čia įrengė mokyklos klases.
Vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan. 1965 m. pagal architektės D. Zareckienės projektą pradėtas Perkūno namo restauravimas, patalpos pritaikytos Kauno miesto muziejui.
Nuo 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso Kauno jėzuitų gimnazijai. Perkūno name įrengta Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia yra dailės parodų ir koncertų salė, vyksta teatralizuotos ekskursijos.
1996 m. gruodžio 23 d. Perkūno namas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. [1] 2008 m. vasario 13 d. paskelbtas kultūros paminklu. [2]
Šaltiniai
Nuorodos
- Apie Perkūno namą
- Vereta Rupeikaitė. Ne tik seniausias, bet ir unikaliausias. - Kauno diena, 2007 m. birželio 26 d. [1]