Vincas Grybas

Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose (Šakių raj.) – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Rotuliuose prie Jurbarko) – lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.

Biografija

1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje. 1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judejimą. 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojas.

1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių, 1925–1928 m. – Paryžiuje, Grand Šomjero akademijoje pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų Sorbonoje, Sevro dailiosios keramikos institute.

Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.

Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Rusijai užėmus Lietuvą 1940–1941 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Darbai

• 1925 m. – tvora su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
• 1928–1930 m. – Simono Daukanto skulptūra Papilėje,
• 1931 m. – Vytauto Didžiojo paminklas Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato),
• 1931 m. – Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai,
• 1934 m. – paminklas Vincui Kudirkai – Kudirkos Naumiestyje,
• 1934 m. – „Žemaičio” skulptūra Raseiniuose,
• 1934 m. – Povilo Matulionio paminklinė lenta Dotnuvoje,
• Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.