Michel Rocard: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwa bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: zh:米歇尔·罗卡尔
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:MichelRocard.jpg|right|thumb|'''Mišelis Rokaras''']]
[[Vaizdas:MichelRocard.jpg|right|thumb|'''Mišelis Rokaras''']]
'''Mišelis Rokaras''' (''Michel Rocard'', g. [[1930]] m. rugpjūčio 23 d. [[Kurbevua]], Aukštutinės Senos departamente, fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus) – [[Teisė|teisininkas]] ir [[Politologija|politologas]], [[1988]] -[[1991]] m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministras pirmininkas.
'''Mišelis Rokaras''' (''Michel Rocard'', g. [[1930]] m. rugpjūčio 23 d. [[Kurbevua]], Aukštutinės Senos departamente) – [[Teisė|teisininkas]] ir [[Politologija|politologas]], [[1988]] -[[1991]] m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministras pirmininkas.
Fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus


== Biografija ==
== Biografija ==

17:12, 28 balandžio 2009 versija

Vaizdas:MichelRocard.jpg
Mišelis Rokaras

Mišelis Rokaras (Michel Rocard, g. 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente) – teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. Fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus

Biografija

1954 m. baigė Nacionalinę administravimo mokyklą, rengiančią kadrus valstybės tarnybai.

Profesinė veikla

Baigęs studijas dirbo finansų inspektoriumi, bet po reportažų iš Alžyro dienraščiams „Le Monde“ (Pasaulis) ir „France Observateur“ (Prancūzijos apžvalga), teko su valdininko darbu atsisveikinti. 19691999 m. Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) narys. 1977 m. išrinktas Konflano meru. 19811985 m. Prancūzijos planavimo, žemės ūkio ministras, 19881991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. 19951997 m. Yvelino departamento atstovas Senate. Nuo 1999 m. Europarlamento narys, 1999 -2004 m. buvo jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komisijos pirmininkas.

Politinė karjera

1949 m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, 1954 m. jos sekretorius ir SFIO narys. 1959 m. perėjo į Autonominę socialistų partiją, 1960 m. į Jungtinę socialistų partiją, 1967 m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. 1974 m. su grupe perėjo į Prancūzijos socialistų partiją (PS), 1975 m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, 19931994 m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino.