Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:02, 18 balandžio 2009 versija

54°53′25″ š. pl. 23°55′36″ r. ilg. / 54.89028°š. pl. 23.92667°r. ilg. / 54.89028; 23.92667

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras

Rusiškas pavadinimas	Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы
Dekanatas	Kauno-Klaipėdos
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Vytauto pr. 38
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1935 m.

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.

Istorija

Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.

Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų).

Cerkvės projektą 1932 m. parengė architektas Edmundas Frykas. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki 1935 m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. ^[1]

1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio mėn. būdavo Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri sobore yra ir dabar.

1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. ^[2]

Šaltiniai

↑ Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4
↑ http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175

[1] Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4

[2] ttp://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{coord|54|53|25|N|23|55|36|E|type:landmark|display=title}}
-{{ltcer|Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы|Kauno-Klaipėdos|Kauno miestas|Kaunas|Vytauto pr. 38||[[1935]] m.|}}
+{{ltcer|Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы|Kauno-Klaipėdos|Kauno miestas|Kaunas|Vytauto pr. 38|mūras|[[1935]] m.|}}
-'''Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras''' stovi [[Kaunas|Kaune]], [[Ramybės parkas|Ramybės parko]] pietiniame pakraštyje, prie [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s.
+'''Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras''' stovi [[Ramybės parkas|Ramybės parko]] pietinėje dalyje, šalia [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s.
 ==Istorija==
+Pirmoji [[stačiatikybė|stačiatikių]] šventovė Kaune pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]]. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
+[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų).
-Pirmoji [[stačiatikiai|stačiatikių]] šventovė [[Kaunas|Kaune]] pastatyta XVI a. pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], Kumelės gatvėje. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
+Cerkvės projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref>
-[[1930]] m. ministrų kabinetas [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventovė pastatyta [[1935]] metais stačiatikių kapinėse. [[1937]] m. parapijoje buvo 4 560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo išstatoma [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri sobore yra ir dabar.
-[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė|Kristaus Prisikėlimo cerkve]]. [[1957]] m. soborui priklausė 2 385 stačiatikiai.
+[[1937]] m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio mėn. būdavo [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri sobore yra ir dabar.
+[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. [[1957]] m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. <ref>http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175</ref>
-==Nuorodos==
-* [http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175 Orthodoxy.ru]
+==Šaltiniai==
-[[category:Lietuvos stačiatikių cerkvės]]
+{{ref}}
-[[Kategorija:Kauno pastatai]]
+[[Kategorija:Kauno cerkvės]]