Fovizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: an, bg, bs, ca, cs, de, el, eo, es, et, eu, fa, fi, fr, gl, he, hr, hu, id, it, ja, ka, ko, lv, nl, no, pl, pt, ro, ru, sk, sl, sr, sv, th, tr, uk, vi, zh
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:The Turning Road, L´Estaque.jpg|250px|thumb|Anrė Dereno paveikslas "Kelio posūkis", "L'Estaque"]]
[[Image:The Turning Road, L´Estaque.jpg|250px|thumb|Anrė Dereno paveikslas „Kelio posūkis“ (''L'Estaque'')]]
'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} „laukiniai žvėrys“) - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.
'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} 'laukiniai žvėrys') - tai modernaus [[menas|meno]], ypač [[dailė]]s, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - [[spalva]]. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, [[taikomoji dailė|taikomajai dailei]], [[plakatas|plakato]] menui.


== Garsiausi dailininkai ==
== Garsiausi dailininkai ==
* ''Anri Matisas'' ([[Henrie Matisse]], 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet "kūrybiškaipažadinti". Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė [[peizažas|peizažus]], kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus ("Dailininko dirbtuvė", "Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis", "Šokis").
* ''Anri Matisas'' (''[[Henrie Matisse]]'', 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė [[skulptūra]]s, iliustravo knygas, kūrė [[interjeras|interjerus]]. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškaipažadinti“. Nors jo darbai primena [[eskizas|eskizus]], iš tiesų tai yra gerai apgalvota [[kompozicija]], o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė [[peizažas|peizažus]], kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
* ''Andrė Derenas'' ([[Andre Derain]], 1880-1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika ("Natiurmortas prieš langą", "Londono Vestminsterio tiltas", "Spalvoti laivai").
* ''Andrė Derenas'' (''[[Andre Derain]]'', 1880-1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir [[pilka|pilki]] tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
* ''Moriso Vlaminko'' ([[Maurice de Vlaminck]], 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus ("Peizažas su raudonais medžiais", "Senos krantai").
* ''Moriso Vlaminko'' (''[[Maurice de Vlaminck]]'', 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena [[vitražas|vitražus]] („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

16:55, 22 vasario 2009 versija

Vaizdas:The Turning Road, L´Estaque.jpg
Anrė Dereno paveikslas „Kelio posūkis“ (L'Estaque)

Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į impresionistų ir neoimpresionistų darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai

  • Anri Matisas (Henrie Matisse, 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
  • Andrė Derenas (Andre Derain, 1880-1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
  • Moriso Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).

Nuorodos