Piktžolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: pt:Erva daninha
Jouli (aptarimas | indėlis)
pataisymai
Eilutė 3: Eilutė 3:
== Trumpaamžės piktžolės ==
== Trumpaamžės piktžolės ==
[[Image:Melganzenvoet bloeiwijze Chenopodium album.jpg|thumb|250px|[[Baltoji balanda]] (Chenopodium album)]]
[[Image:Melganzenvoet bloeiwijze Chenopodium album.jpg|thumb|250px|[[Baltoji balanda]] (Chenopodium album)]]
'''Trumpaamžės piktžolės''' gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:
Jos gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:
* '''Neparazitinės piktžolės'''. Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
** ''Vasarinės piktžolės'' - Jos paprastai dygsta pavasarį, iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla. Vasarinės piktžolės skirstomos į efemerines, ankstyvąsias ir vėlyvąsias.
*** Efemerinės piktžolės yra tokios, kurios per vieną vegetacijos periodą užaugina 2-3 sėklų kartas. Tokios piktžolės yra [[daržinė žliūgė]],[[vienmetė miglė]] ir kt.
*** Ankstyvosios piktžolės sudygsta anksti pavasarį ir sėklas subrandina dažniausiai vasaros viduryje. Pvz., [[garstukas]], [[baltoji balanda]], [[paprastoji žilė]] ir kt.
***Vėlyvosios piktžolės pradeda dygti jau gerokai įšilus žemei ir sėklas subrandina vasaros pabaigoje. Pvz., [[paprastoji rietmenė]], [[šiurkštusis burnotis]], [[rusvoji šerytė]] ir kt.
** ''Žiemojančios piktžolės''. Jos sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja [[skrotelė]]s tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės, ir kaip žiemojančios piktžolės. Pvz., [[dirvinė čiužutė]], [[smalkinis tvertikas]], [[bekvapis šunramunis]], [[trikertė žvaginė]], [[dirvinė našlaitė]], [[rugiagėlė]] ir kt.
** ''Žieminės piktžolės''. Prisitaikiusios augti su [[žiemkenčiai]]s. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų. Pvz., [[dirvinė smilguolė]], [[ruginė dirsė]] ir kt.
** ''Dvimetės piktžolės''. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas. Pvz., [[paprastoji morka]], [[paprastasis kmynas]] ir kt.
* '''Pusiau parazitinės piktžolės'''. Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, pasisavinti maisto medžiagas iš dirvos ir vykdyti fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis. Pvz., [[didysis barškutis]], [[raudonasis skėtukas]] ir kt.
* '''Parazitinės piktžolės'''. Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas. Pvz., [[dobilinis brantas]], [[lininis brantas]] ir kt.


== Daugiametės piktžolės ==
=== Neparazitinės piktžolės ===
Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
* '''Vasarinės piktžolės'''. Paprastai dygsta pavasarį. Iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla. Vasarinės piktžolės skirstomos į efemerines, ankstyvąsias ir vėlyvąsias.
** ''Efemerinės piktžolės'' - per vieną vegetacijos periodą užaugina 2-3 sėklų kartas. Pvz., [[daržinė žliūgė]],[[vienmetė miglė]].
** ''Ankstyvosios piktžolės'' - sudygsta anksti pavasarį ir sėklas subrandina dažniausiai vasaros viduryje. Pvz., [[garstukas]], [[baltoji balanda]], [[paprastoji žilė]].
** ''Vėlyvosios piktžolės'' - pradeda dygti jau gerokai įšilus žemei ir sėklas subrandina vasaros pabaigoje. Pvz., [[paprastoji rietmenė]], [[šiurkštusis burnotis]], [[rusvoji šerytė]].


* '''Žiemojančios piktžolės'''. Sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja [[skrotelė]]s tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės ir kaip žiemojančios piktžolės. Pvz., [[dirvinė čiužutė]], [[smalkinis tvertikas]], [[bekvapis šunramunis]], [[trikertė žvaginė]], [[dirvinė našlaitė]], [[rugiagėlė]] ir kt.

* '''Žieminės piktžolės'''. Prisitaikiusios augti su [[žiemkenčiai]]s. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų. Pvz., [[dirvinė smilguolė]], [[ruginė dirsė]] ir kt.

* '''Dvimetės piktžolės'''. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas. Pvz., [[paprastoji morka]], [[paprastasis kmynas]].

=== Pusiau parazitinės piktžolės ===
Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis. Pvz., [[didysis barškutis]], [[raudonasis skėtukas]].

=== Parazitinės piktžolės ===
Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas. Pvz., [[dobilinis brantas]], [[lininis brantas]].

== Daugiametės piktžolės ==
[[Image:Illustration Elytrigia repens0.jpg|thumb|250px|[[Paprastasis varputis]] (Elytrigia repens)]]
[[Image:Illustration Elytrigia repens0.jpg|thumb|250px|[[Paprastasis varputis]] (Elytrigia repens)]]


[[lietuva|Lietuvoje]] yra apie 30% visų piktžolių rūšių. Tai tokios piktžolės, kurios toje pačioje vietoje gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.<br>Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir [[vegetacija|vegetatyviniu]] būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.
[[lietuva|Lietuvoje]] apie 30% visų piktžolių rūšių. Toje pačioje vietoje jos gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.
Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir [[vegetacija|vegetatyviniu]] būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.
* '''Sėklomis plintančios piktžolės'''. [[šaknis|šaknys]] lieka žiemoti, o pavasarį iš jų vėl atauga [[augalas|augalai]]. Daugiausia jos plinta [[sėkla|sėklomis]]. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, sėklomis plintančios piktžolės dar yra skirstomos į liemenšaknines ir kuokštašaknines:
** ''Liemenšakninės piktžolės'' - turi pagrindinę, gerai išvystytą šaknį ir į šonus išsikerojusias mažas šakneles. Pvz., [[paprastoji kiaulpienė]], [[rauktalapė rūgštynė]].
** ''Kuokštašakninės piktžolės'' - jų menkai išsivysčiusi pagrindinė šaknis ir gerai išvystytos šoninės šaknys, kurios sudaro kuokštą. Pvz., [[plačialapis gyslotis]], [[paprastoji barborytė]] ir kt.


* '''Vegetatyviai plintančios piktžolės'''. Plinta ir dauginasi ne tik sėklomis, bet ir įvairiais vegetatyviniais organais ([[šakniastiebis|šakniastiebiais]], [[stiebagumbis|stiebagumbiais]], [[svogūnas (šaknis)|svogūnais]] ir kt.). Pagal tai kokiais vegetatyviniais organais plinta, jos skirstomos į grupes.
* '''Sėklomis plintančios piktžolės'''. Tai tokios piktžolės, kurių [[šaknis|šaknys]] lieka žiemoti, o pavasarį iš jų vėl atauga [[augalas|augalai]]. Jos daugiausia išplinta sėklomis. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, sėklomis plintančios piktžolės dar yra skirstomos į liemenšaknines ir kuokštašaknines.
** ''Šliaužiančiosios piktžolės'' - dauginasi šliaužiančiu [[stiebas|stiebu]], kuris ties [[bamblys|bambliais]] įsišaknija ir taip susiformuoja naujas augalas. Pvz., [[šliaužiantysis vėdrynas]], [[žąsinė sidabražolė]], [[šliaužiančioji tramažolė]].
** ''Liemenšakninės piktžolės''. Jos turi pagrindinę, gerai išvystytą šaknį ir į šonus išsikerojusias mažas šakneles. Pvz., [[paprastoji kiaulpienė]], [[rauktalapė rūgštynė]].
** ''Kuokštašakninės piktžolės''. menkai išsivysčiusi pagrindinė šaknis ir gerai išvystytos šoninės šaknys, kurios sudaro kuokštą. Pvz., [[plačialapis gyslotis]], [[paprastoji barborytė]] ir kt.
** ''Šakniastiebinės piktžolės'' - dauginasi požeminiais stiebais - šakniastiebiais su [[pumpuras|pumpurais]], iš kurių leidžiamos šaknys ir formuojasi nauji augalai. Pvz., [[paprastasis varputis]], [[dirvinis asiūklis]].
** ''Šakniaatžalinės piktžolės'' - turi stiprią, giliai smingančią (1,0-1,5 m) šaknį ir keliais aukštais išsidėsčiusias horizontalias šaknis, turinčias daug pumpurų, iš kurių išauga naujos atžalos. Pvz., [[dirvinė usnis]], [[dirvinė pienė]].
* '''Vegetatyviai plintančios piktžolės'''. Jos plinta ir dauginasi ne tik sėklomis, bet ir įvairiais vegetatyviniais organais ([[šakniastiebis|šakniastiebiais]], [[steibagumbis|stiebagumbiais]], [[svogūnas|svogūnais]] ir kt.). Pagal tai kokiais vegetatyviniais organais plinta, jos skirstomos į grupes.
** ''Stiebagumbinės piktžolės'' - pagrindinis jų dauginimosi organas yra [[dirvožemis|dirvoje]] esantis šaknų sustorėjimas - stiebagumbis. Dirbant žemę stiebagumbiai lengvai trupa į atskirus [[narelis|narelius]], iš kurių išauga nauji augalai. Pvz., [[dirvinė mėta]], [[pelkinė norta]].
** ''Šliaužiančiosios piktžolės''. Šios piktžolės dauginasi šliaužiančiu [[stiebas|stiebu]], kuris ties [[bamblys|bambliais]] įsišaknija ir taip susiformuoja naujas augalas. Pvz., [[šliaužiantysis vėdrynas]], [[žąsinė sidabražolė]], [[šliaužiančioji tramažolė]].
** ''Svogūninės piktžolės'' - stiebai žemėje baigiasi svogūnėliu, kuriais jie dauginasi. Pvz., [[laukinis česnakas]].
** ''Šakniastiebinės piktžolės''. Dauginasi požeminiais stiebais, kurie vadinasi šakniastiebiai. Ant jų išauga [[pumpuras|pumpurai]], iš kurių leidžiamos šaknys ir formuojasi nauji augalai. Pvz., [[paprastasis varputis]], [[dirvinis asiūklis]] ir kt.
** ''Šakniaatžalinės piktžolės''. Šios piktžolės turi stiprią, giliai smingančią (1,0-1,5 m) šaknį ir keliais aukštais išsidesčiusias horizontalias šaknis, turinčias daug pumpurų, iš kurių išauga naujos atžalos. Pvz., [[dirvinė usnis]], [[dirvinė pienė]] ir kt.
** ''Stiebagumbinės piktžolės''. Pagrindinis jų dauginimosi organas yra [[dirvožemis|dirvoje]] esantis šaknų sustorėjimas - stiebagumbis. Dirbant žemę stiebagumbiai lengvai trupa į atskirus [[narelis|narelius]], iš kurių išauga nauji augalai. Pvz., [[dirvinė mėta]], [[pelkinė norta]].
** ''Svogūninės piktžolės''. stiebai žemėje baigiasi svogūnėliu, kuriais jie dauginasi. Pvz., [[laukinis česnakas]].


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

13:29, 22 lapkričio 2008 versija

Piktžolės - augalai, augantys tose pačiose dirvose su kultūriniais augalais ir konkuruojantys su jais. Piktžolės stelbia kultūrinius augalus, konkuruoja su jais dėl vandens, mineralinių medžiagų. Piktžolėtose dirvose kultūriniai augalai prastai auga ir gali visiškai išnykti. Dėl piktžolių poveikio mažėja derlius, prastėja jo kokybė, derlių užteršia piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys.

Trumpaamžės piktžolės

Baltoji balanda (Chenopodium album)

Jos gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos pasėlių piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:

Neparazitinės piktžolės

Jos vykdo fotosintezę, pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.

  • Vasarinės piktžolės. Paprastai dygsta pavasarį. Iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla. Vasarinės piktžolės skirstomos į efemerines, ankstyvąsias ir vėlyvąsias.
  • Žieminės piktžolės. Prisitaikiusios augti su žiemkenčiais. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų. Pvz., dirvinė smilguolė, ruginė dirsė ir kt.
  • Dvimetės piktžolės. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas. Pvz., paprastoji morka, paprastasis kmynas.

Pusiau parazitinės piktžolės

Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis. Pvz., didysis barškutis, raudonasis skėtukas.

Parazitinės piktžolės

Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas. Pvz., dobilinis brantas, lininis brantas.

Daugiametės piktžolės

Paprastasis varputis (Elytrigia repens)

Lietuvoje apie 30% iš visų piktžolių rūšių. Toje pačioje vietoje jos gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.

Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.

  • Sėklomis plintančios piktžolės. Jų šaknys lieka žiemoti, o pavasarį iš jų vėl atauga augalai. Daugiausia jos plinta sėklomis. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, sėklomis plintančios piktžolės dar yra skirstomos į liemenšaknines ir kuokštašaknines:

Nuorodos