29-asis teritorinis šaulių korpusas

Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas – Raudonosios armijos korpusas, sudarytas 1940 m. rugpjūčio 12 d. iš į vadinamąją Lietuvos liaudies kariuomenę pertvarkytos Lietuvos kariuomenės.

Reforma

Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas perėmė Lietuvos liaudies kariuomenės ginkluotę, karinį ir kitą turtą. Buvo perdislokuotos formuojamos dalys, panaikinti nenumatyti performuoti buvusios Lietuvos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kt.), atleista dalis civilių tarnautojų ir karininkų.

29-ąjį teritorinį šaulių korpusą sudarė dvi šaulių divizijos ir karinės dalys, tiesiogiai pavaldžios korpuso štabui:

• 615-asis artilerijos pulkas,
• 26-asis kavalerijos pulkas,
• aviacijos eskadrilė ir kt.

179-ąją šaulių diviziją sudarė:

• 215-asis šaulių pulkas
• 234-asis šaulių pulkas
• 259-asis šaulių pulkas
• 618-asis lengvosios artilerijos pulkas
• 619-asis haubicų pulkas ir kt.

184-ąją šauliu diviziją sudarė:

• 262-asis šaulių pulkas
• 294-asis šaulių pulkas
• 297-asis šaulių pulkas
• 616-asis lengvosios artilerijos pulkas
• 617-asis haubicų pulkas ir kiti.

Visos korpuso dalys atitrauktos nuo valstybinės sienos su Vokietija į rytinę Lietuvos dalį. Korpuso ir divizijų štabai buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma dalių - Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurios Kupiškyje, Obeliuose, Rokiškyje ir Ukmergėje. Korpuso etatus sudarė apie 16 000 žmonių, divizijų apie 6000 žmonių. Į korpusą buvo atsiųsta apie 300 sovietinių komisarų ir politinių vadovų, štabai ir kai kurie daliniai papildyti Raudonosios armijos karininkais.

Pirmosios represijos

Diegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka, blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas 1940 m. rudenį prasidėjusiais areštais. Iki 1941 m. pavasario suimta ir nuteista daugiau, kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 m. balandžio mėn. buvo išformuotas 26-asis kavalerijos pulkas.

1941 m. gegužės mėn. korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179-asis šaulių divizija į Pabradės-Švenčionėlių poligoną, 184-asis šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys - į Varėnos poligoną. 1941 m. birželio 8-12 d. korpuso ir daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai Raudonosios armijos kariai.

1941 m. birželio 14-16 d. suimta apie 320 karių, iš jų 253 karininkai ir išvežta į Norilską, nedidelė dalis į Rešiotus. 1941 m. birželio 28 d. suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų.

Karo pradžioje

Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui 1941 m. birželio 22 d. korpuso dalims buvo įsakyta trauktis į Rusijos gilumą, tačiau per žygį lietuvių kariai sukilo. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos dalys, buvusios Varėnos poligone, arčiau Vokietijos sienos. 179-oji šaulių divizija traukėsi Raudonosios armijos apsuptyje, todėl iš korpuso buvo traukiamasi pavieniui, nedidelėmis grupėmis, kuopomis, batalionais, pabėgant ar priešinantis ginklu. Per sukilimą ir atsitraukimą žuvo apie 120 lietuvių karių.

Jau Rusijoje 1941 m. liepos mėn. pradžioje suimta dar apie 80 karių, iš jų 20 karininkų. Visi jie išvežti į Norilską. Keli šimtai lietuvių pateko į vokiečių nelaisvę kaip Raudonosios armijos kariai. Į Rusiją (Pskovo sr.) atsitraukė tik nedidelė dalis korpuso - apie 1500 karių. Per atsitraukimą kai kurios korpuso dalys ir daliniai dalyvavo kautynėse su vokiečiais.

Likvidavimas

1941 m. liepos pab. korpusas išformuotas, kariai išskirstyti į Raudonosios armijos dalis, apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus „Vystrel“ Solnečnogorske, 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi, vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas.

Lietuvoje likę korpuso dalių kariai rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 m. liepos 23-25 d. suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams. Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos.

Korpuso vadai

• 1940 m. rugpjūčio - 1941 m. birželio mėn. Vincas Vitkauskas
• nuo 1941 m. birželio mėn. V. Samochinas