Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Knutux (aptarimas | indėlis)
šioks toks pabandymas iš Tarybinės literatūros sukurpti nešališką straipsnį apie "buržuazinės santvarkos atkūrimo siekiančią organizaciją"
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas''' (sutr. '''Vlikas''') - užsienio lietuvių vadovaujantis reakcinis organas, įsteigtas 1943 metų lapkritį kovai su hitleriniais okupantais. Dauguma komiteto narių - [[tautininkai|tautininkų]], krikščionių demokratų, liaudininkų, socialdemokratų, kitų partijų atstovai. 1944 metais veikė Berlyne, nuo 1945 kovo - Viurcburge, nuo 1955 - Niujorke, XX a. devintąjame dešimtmetyje persikėlė į Vašingtoną.
'''Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas''' (sutr. '''VLIK''') - lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime [[1943]] m. [[lapkričio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]. Organizacijos vadovu išrinktas [[Steponas Kairys]].


Dauguma komiteto narių - [[tautininkai|tautininkų]], krikščionių demokratų, liaudininkų, socialdemokratų, kitų partijų atstovai. VLIK’o vadovai ir eiliniai nariai tikėjosi, kad, karui baigiantis, tarp [[SSRS]] ir [[Vakarai|Vakarų]] sąjungininkų kils konfliktas dėl [[Europa|Europos]] ateities ir Lietuvai pavyks atgauti [[laisvė|laisvę]].
Vlikas siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bendradarbiavo su JAV, [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdžia. 1955 metais komiteto įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė palaipsniui užgožė Vliką.


[[1944]] m. [[vasario 16]] d. VLIK'as šplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama: „Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK'as pagal [[1922]] m. Lietuvos Konstitucijos principus“. 1944 m. gegužės - birželio mėnesiais [[Gestapas]] suėmė dalį VLIK'o žmonių.
Komiteto žymesni veikėjai:

*[[Juozas Audėnas]]
Po [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]], [[1945]] m. [[liepos 10]] d., VLIK’as pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui. Jame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS ir pareikalauti, kad SSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, ir lietuvių tauta galėtų atkurti Nepriklausomą valstybę.
*[[Kipras Bielinis]]

*[[Kazys Bobelis]]
VLIK'as [[1944]] m. veikė [[Berlynas|Berlyne]], nuo [[1945]] kovo - Viurcburge, po to - Roitlingene, nuo [[1955]] - [[Niujorkas|Niujorke]], XX a. devintąjame dešimtmetyje persikėlė į [[Vašingtonas|Vašingtoną]].
*[[Steponas Kairys]]

*[[Jonas Matulionis]]
VLIK'as siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bendradarbiavo su JAV, [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdžia. 1955 m. komiteto įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė palaipsniui užgožė VLIK'ą.
*[[Bronius Nemickas]]

*[[Antanas Trimakas]]
VLIK’as prisiėmė sunkią pareigą vadovauti tautos laisvės kovai ir ją vykdė pusę amžiaus – iki [[1990]] m. [[kovo 11]] d. Per tą laiką Lietuvos teisė į laisvę buvo primenama kiekviena proga, kada tik pasaulio galingieji susirinkdavo spręsti įvairias problemas.
*[[Kęstutis Valiūnas]]

Žymesni komiteto atstovai:

* [[Juozas Audėnas]]
* [[Kipras Bielinis]]
* [[Kazys Bobelis]]
* [[Steponas Kairys]]
* [[Jonas Matulionis]]
* [[Bronius Nemickas]]
* [[Antanas Trimakas]]
* [[Kęstutis Valiūnas]]


[[Category:Lietuvos istorija]]
[[Category:Lietuvos istorija]]

02:09, 29 gruodžio 2005 versija

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (sutr. VLIK) - lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune. Organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys.

Dauguma komiteto narių - tautininkų, krikščionių demokratų, liaudininkų, socialdemokratų, kitų partijų atstovai. VLIK’o vadovai ir eiliniai nariai tikėjosi, kad, karui baigiantis, tarp SSRS ir Vakarų sąjungininkų kils konfliktas dėl Europos ateities ir Lietuvai pavyks atgauti laisvę.

1944 m. vasario 16 d. VLIK'as šplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama: „Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK'as pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus“. 1944 m. gegužės - birželio mėnesiais Gestapas suėmė dalį VLIK'o žmonių.

Po Potsdamo konferencijos, 1945 m. liepos 10 d., VLIK’as pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui. Jame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS ir pareikalauti, kad SSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, ir lietuvių tauta galėtų atkurti Nepriklausomą valstybę.

VLIK'as 1944 m. veikė Berlyne, nuo 1945 kovo - Viurcburge, po to - Roitlingene, nuo 1955 - Niujorke, XX a. devintąjame dešimtmetyje persikėlė į Vašingtoną.

VLIK'as siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bendradarbiavo su JAV, Jungtinės Karalystės valdžia. 1955 m. komiteto įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė palaipsniui užgožė VLIK'ą.

VLIK’as prisiėmė sunkią pareigą vadovauti tautos laisvės kovai ir ją vykdė pusę amžiaus – iki 1990 m. kovo 11 d. Per tą laiką Lietuvos teisė į laisvę buvo primenama kiekviena proga, kada tik pasaulio galingieji susirinkdavo spręsti įvairias problemas.

Žymesni komiteto atstovai: