Ginkūnų herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
red |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Ginkunai.gif|thumb|right|Ginkūnų herbas]] |
[[Vaizdas:Ginkunai.gif|thumb|right|Ginkūnų herbas]] |
||
'''Ginkūnų herbas''' - vienas iš [[Ginkūnai|Ginkūnų]] [[Heraldika|heraldikos]] atributų. Herbo [[juoda]]me lauke iš [[skydas (heraldika)|skydo]] kairiojo viršutinio krašto išlinkusi [[sidabrinė]] dešinė ranka, berianti [[auksinė|auksinius]] [[grūdai|grūdus]]. |
'''Ginkūnų herbas''' - vienas iš [[Šiaulių raj]]. [[Ginkūnai|Ginkūnų]] [[Heraldika|heraldikos]] atributų. Herbo [[juoda]]me lauke iš [[skydas (heraldika)|skydo]] kairiojo viršutinio krašto išlinkusi [[sidabrinė]] dešinė ranka, berianti [[auksinė|auksinius]] [[grūdai|grūdus]]. |
||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Ginkūnų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų [[grafas (titulas)|grafai]] ''Zubovai''. Jau [[XIX a.]] Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje [[1896]] m. [[Sofija Zubovienė|Sofija]] ir [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiras Zubovai]] įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų [[pajamos|pajamų]] skyrė vietos jaunimui mokyti. |
|||
==Simbolika== |
==Simbolika== |
||
Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta [[švietimas|švietimo]] ir [[mokslas|mokslo]] idėjas įprasminti per [[alegorija]]s: ranką ir iš jos beriamus [[kviečiai|kviečių]] grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies [[posakis]]: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ |
Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta [[švietimas|švietimo]] ir [[mokslas|mokslo]] idėjas įprasminti per [[alegorija]]s: ranką ir iš jos beriamus [[kviečiai|kviečių]] grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies [[posakis]]: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis. Skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo [[viduramžiai|viduramžių]] reiškia mokslą, išsilavinimą, o auksiniai grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.<ref>Lietuvos heraldika II. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas [[Edmundas Rimša]]), Vilnius, Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.</ref> |
||
Kita vertus, skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo [[viduramžiai|viduramžių]] reiškia mokslą, išsilavinimą, o [[auksinė|auksiniai]] grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones. |
|||
Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino [[2003]] m. [[gegužės 26]] d. |
Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino [[2003]] m. [[gegužės 26]] d. |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 14: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
|||
*Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas [[Edmundas Rimša]]) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6. |
|||
[[Kategorija:Lietuvos herbai]] |
[[Kategorija:Lietuvos herbai]] |
||
[[Kategorija:Šiaulių rajonas]] |
|||
08:27, 24 rugsėjo 2008 versija
Ginkūnų herbas - vienas iš Šiaulių raj. Ginkūnų heraldikos atributų. Herbo juodame lauke iš skydo kairiojo viršutinio krašto išlinkusi sidabrinė dešinė ranka, berianti auksinius grūdus.
Istorija
Ginkūnų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų grafai Zubovai. Jau XIX a. Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu spaudos draudimo laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje 1896 m. Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti.
Simbolika
Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta švietimo ir mokslo idėjas įprasminti per alegorijas: ranką ir iš jos beriamus kviečių grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies posakis: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba Vinco Kudirkos eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis. Skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo viduramžių reiškia mokslą, išsilavinimą, o auksiniai grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.[1]
Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino 2003 m. gegužės 26 d.
Herbo etalono autorius - dailininkė Laima Ramonienė.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos heraldika II. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša), Vilnius, Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.