Ginkūnų herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thetopcop (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: thumb|right|Ginkūnų herbas '''Ginkūnų herbas''' - vienas iš Ginkūnų heraldikos atributų. Herbo juodame lauke iš sk...
 
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ginkunai.gif|thumb|right|Ginkūnų herbas]]
[[Vaizdas:Ginkunai.gif|thumb|right|Ginkūnų herbas]]


'''Ginkūnų herbas''' - vienas iš [[Ginkūnai|Ginkūnų]] [[Heraldika|heraldikos]] atributų. Herbo [[juoda]]me lauke iš skydo kairiojo viršutinio krašto išlinkusi [[sidabrinė]] dešinė ranka, berianti [[auksinė|auksinius]] [[grūdai|grūdus]].
'''Ginkūnų herbas''' - vienas iš [[Ginkūnai|Ginkūnų]] [[Heraldika|heraldikos]] atributų. Herbo [[juoda]]me lauke iš [[skydas (heraldika)|skydo]] kairiojo viršutinio krašto išlinkusi [[sidabrinė]] dešinė ranka, berianti [[auksinė|auksinius]] [[grūdai|grūdus]].


==Istorija==
==Istorija==
Ginkūnai išsiskiria tuo, kad jų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų [[grafas (titulas)|grafai]] ''Zubovai''. Jau [[XIX a.]] Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje [[1896]] m. Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų [[pajamos|pajamų]] skyrė vietos jaunimui mokyti.

Ginkūnai išsiskiria tuo, kad jų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų grafai ''Zubovai''. Jau [[XIX a.]] Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu spaudos draudimo laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje [[1896]] m. Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti.


==Simbolika==
==Simbolika==
Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta [[švietimas|švietimo]] ir [[mokslas|mokslo]] idėjas įprasminti per [[alegorija]]s: ranką ir iš jos beriamus [[kviečiai|kviečių]] grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies [[posakis]]: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Taigi dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis.


Kita vertus, skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo [[viduramžiai|viduramžių]] reiškia mokslą, išsilavinimą, o [[auksinė|auksiniai]] grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.
Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta švietimo ir mokslo idėjas įprasminti per alegorijas: ranką ir iš jos beriamus [[kviečiai|kviečių]] grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies posakis: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Taigi dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis.

Kita vertus, skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo viduramžių reiškia mokslą, išsilavinimą, o auksiniai grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.


Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino [[2003]] m. [[gegužės 26]] d.
Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino [[2003]] m. [[gegužės 26]] d.


Herbo etalono autorius- dailininkė [[Laima Ramonienė]].
Herbo etalono autorius - dailininkė [[Laima Ramonienė]].


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

23:04, 23 rugsėjo 2008 versija

Vaizdas:Ginkunai.gif
Ginkūnų herbas

Ginkūnų herbas - vienas iš Ginkūnų heraldikos atributų. Herbo juodame lauke iš skydo kairiojo viršutinio krašto išlinkusi sidabrinė dešinė ranka, berianti auksinius grūdus.

Istorija

Ginkūnai išsiskiria tuo, kad jų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų grafai Zubovai. Jau XIX a. Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu spaudos draudimo laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje 1896 m. Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti.

Simbolika

Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta švietimo ir mokslo idėjas įprasminti per alegorijas: ranką ir iš jos beriamus kviečių grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies posakis: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba Vinco Kudirkos eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Taigi dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis.

Kita vertus, skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo viduramžių reiškia mokslą, išsilavinimą, o auksiniai grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.

Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino 2003 m. gegužės 26 d.

Herbo etalono autorius - dailininkė Laima Ramonienė.

Šaltiniai

  • Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.