Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
*[[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'') |
*[[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'') |
||
*[[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'') |
*[[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'') |
||
== Gyvenimo būdas == |
|||
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upės. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse. |
|||
== Kvėpavimo sistema == |
|||
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į [[iešmutis|iešmučio]] - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas. |
|||
[[category:Bežandžiai]] |
[[category:Bežandžiai]] |
||
15:24, 20 vasario 2008 versija
| Cephalaspidomorphi | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Būrys | ||||||||||
|
Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha)stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
Gyvenimo būdas
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upės. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.
Kvėpavimo sistema
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.