Transparency International: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwa bot (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Transparency International (TI)''' – privati kompanija tirianti įvairaus pobūdžio (taip pat ir politinę) [[korupcija|korupciją]].
[[Vaizdas:Ti prague nov98A.jpg|thumb|300px|Lentelė lyginanti įvairių valstybių verslo konkurencingumo ir korupcijos priklausomybę. Sudaryta kūrybinio plenero [[Praha|Prahoje]] metu, [[1998]] m.]]

'''Transparency International (TI)''' – pasaulinė nevyriausybinė organizacija, tirianti įvairaus pobūdžio (taip pat ir politinę) [[korupcija|korupciją]].

Organizacija visuomenei dažniausiai pažįstama dėl jos kasmet skelbiamo [[korupcijos suvokimo indeksas|korupcijos suvokimo indekso]] – lyginamojo pobūdžio pasaulinės korupcijos sąvado.

TI Lietuvos skyrius, vadovaujamas žurnalisto [[Rytis Juozapavičius|Ryčio Juozapavičiaus]], atlieka korupcijos tyrimus įvairiose socialinėse, verslo, politikos ir pan. aplinkose.


== TILS finansavimas ==
== TILS finansavimas ==
Eilutė 11: Eilutė 5:


== Kai kurie TILS tyrimų rezultatai ir išvados==
== Kai kurie TILS tyrimų rezultatai ir išvados==
[[2007]] m. atliktų tyrimų išvadose buvo pateikta lietuvos verslininkų nuomonė apie Lietuvos institucijų korumpuotumą: beveik 94% apklaustųjų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79% - žiniasklaida, beveik 63% - verslas, per 36% - NVO ir beveik 24% - religinės organizacijos. <ref> [http://www.transparency.lt/new/images//media_skaidrumas_www.pdf www.transparency.lt Skaidresnės žiniasklaidos link 2007-05] </ref>
[[2007]] m. atliktų tyrimų išvadose buvo pateikta lietuvos verslininkų nuomonė apie Lietuvos institucijų korumpuotumą: beveik 94% apklaustųjų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79% - žiniasklaida, beveik 63% - verslas, per 36% - NVO ir beveik 24% - religinės organizacijos. <ref> Skaidresnės žiniasklaidos link 2007-05] </ref>


Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo
Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo
paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienrašciai „[[Respublika (dienraštis)|Respublika]]“, „[[Vakaro žinios]]“ ir „[[Lietuvos rytas]]“, o skaidriausios – „[[Verslo žinios]]“, „[[Valstiečių laikraštis]]“ ir „[[LTV]]“.
paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienrašciai „[[Respublika (dienraštis)|Respublika]]“, „[[Vakaro žinios]]“ ir „[[Lietuvos rytas]]“, o skaidriausios – „[[Verslo žinios]]“, „[[Valstiečių laikraštis]]“ ir „[[LTV]]“.

[[2007]] m. gruodį televizijos pokalbių laidoje su [[Leonidas Donskis|Leonidu Donskiu]] TILS vadovas [[Rytis Juozapavičius]] apibendrino jo 3-jų metų veiklos organizacijoje patirtį. Anot jo, tyrimai parodė, jog 70 nuošimčių Lietuvos verslininkų tiki, kad kyšininkavimas yra efektyvu; nuo [[2004]] m. praktiškai visiškai apleistas korupcijos kontrolės darbo baras, vyksta tiktai „popierinė“ korupcijos kontrolė; ryškesnė sėkmės kovoje su korupcija istorija būtų tik [[Valstybinė mokesčių inspekcija|Valstybinės mokesčių inspekcijos]], kurios kyšininkavimo indeksai lyginant [[2002]] metus, kai 19 iš 100 prisipažino, kad yra davę kyšių, su [[2005]] metais – tik 3 iš 100 – kyšininkavimo indeksas gerokai sumažėjo. R. Juozapavičius pripažino, jog su „didžiąja“ korupcija kovoti labai sunku, pateikdamas kovotojo su korupcija iš Hong Kongo Bertrand de Speville patarimą: „niekada nepradėkite kovoti su galingiausiais korupcionieriais – pasaulio patirtis rodo, kad jūs pralaimėsite. Pradėkite nuo smulkesnių, sukaupkit jėgas ir tada pereikite prie galingesnių. Tie galingi korupciniai tinklai iš tikrųjų yra politika, verslas, žiniasklaida. Jie turi užtektinai resursų, užtektinai galios.“ <ref> [http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/70974 www.bernardinai.lt 'Rytis Juozapavičius. Apie korupciją Lietuvoje' 2007-12-11] </ref>


== Taip pat žiūrėkite==
== Taip pat žiūrėkite==
[[Korupcijos suvokimo indeksas]]
[[Korupcijos suvokimo indeksas]]

== Nuorodos ==
*[http://www.transparency.lt/new/index.php TI Lietuvos skyriaus tinklapis]
*[http://www.transparency.org/ TI bendras tinklapis]


== Išnašos==
== Išnašos==
{{ref}}
{{ref}}


[[Kategorija:Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos]]
[[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]]
[[Kategorija:Korupcija]]
[[Kategorija:Korupcija]]

[[bg:Прозрачност без граници]]
[[bs:Transparency International]]
[[cs:Transparency International]]
[[da:Transparency International]]
[[de:Transparency International]]
[[en:Transparency International]]
[[es:Transparencia Internacional]]
[[et:Transparency International]]
[[fi:Transparency International]]
[[fr:Transparency International]]
[[gl:Transparencia Internacional]]
[[he:שבי"ל]]
[[id:Transparency International]]
[[mg:Transparency International]]
[[ms:Badan Ketelusan Antarabangsa]]
[[nl:Transparency International]]
[[no:Transparency International]]
[[pl:Transparency International]]
[[pt:Transparência Internacional]]
[[ru:Трансперенси Интернешнл]]
[[sk:Transparency International]]
[[sv:Transparency International]]
[[sw:Transparency International]]
[[tr:Uluslararası Saydamlık Örgütü]]
[[zh:透明国际]]

21:55, 14 vasario 2008 versija

Transparency International (TI) – privati kompanija tirianti įvairaus pobūdžio (taip pat ir politinę) korupciją.

TILS finansavimas

TI gauna paramą iš įvairių šaltinių, įskaitant vyriausybes, fondus, privatų sektorių ir nepriklausomus asmenis. Didžiausi TI LIetuvos skyriaus rėmėjai 2006 m. buvo: Atviros Lietuvos fondas, ES/TI sekretoriatas, AB Mažeikių nafta, UAB Fermentas, MG Baltic, UAB Baltic Orthoservice, ES/Viešosios politikos centras „Providus“ (Latvija), Jungtinių Tautų vystymo programa, JAV ambasada, Baltijos-Amerikos partnerystės programa.

Kai kurie TILS tyrimų rezultatai ir išvados

2007 m. atliktų tyrimų išvadose buvo pateikta lietuvos verslininkų nuomonė apie Lietuvos institucijų korumpuotumą: beveik 94% apklaustųjų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79% - žiniasklaida, beveik 63% - verslas, per 36% - NVO ir beveik 24% - religinės organizacijos. [1]

Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienrašciai „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir „Lietuvos rytas“, o skaidriausios – „Verslo žinios“, „Valstiečių laikraštis“ ir „LTV“.

Taip pat žiūrėkite

Korupcijos suvokimo indeksas

Išnašos

  1. Skaidresnės žiniasklaidos link 2007-05]