Smolensko apgultis (1401)

Smolensko apgultis (1401)
Jurijus Svatoslavičius Smolensko soste. Miniatiūra iš Iliustruotojo metraščių sąvado
Data 1401 m. ruduo Vieta Smolenskas, Smolensko kunigaikštystė Rezultatas Smolensko kunigaikštystės pergalė
Priešininkai
Smolensko kunigaikštystė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadai
Jurijus Sviatoslavičius	Vytautas

Smolensko apgultis (1401 m.) – nesėkmingas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bandymas užimti Smolensko kunigaikštystės centrą – Smolensko miestą.

Priešistorė

XIV amžiaus pabaigoje Smolensko kunigaikštystė tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansinės politikos objektu. Neturėdamas panašių išteklių, Smolenskas negalėjo sėkmingai atsispirti Lietuvos spaudimui. Smolensko galimybes priešintis dar labiau sumažino pralaimėjimas Vichros mūšyje. 1387 m. maro epidemija taip pat ženkliai susilpnino kunigaikštystės galias.

1395 m. Vytautas tarpininkavo Smolensko kunigaikščių ginče, tačiau pasinaudojęs jų nesutarimais, pats užėmė Smolenską. Ši pergalė nereiškė Smolensko kunigaikštystės pabaigos, Vytautas tik paskyrė naują kunigaikštystės valdovą – Briansko kunigaikštį Romaną Michailovičių.

1399 m., Lietuvos kariuomenei Vorsklos mūšyje pralaimėjus Aukso Ordai, Vytauto padėtis ėmė silpti. 1392 m. į Riazanės žemę pabėgęs Smolensko kunigaikštis Jurijus Svatoslavičius su savo uošvio Olego Riazaniečio (rus. Олег Иванович Рязанский) kariuomene, taip pat Pronsko, Muromo ir Kozelsko kunigaikštysčių būriais 1401 m. rugpjūtį užpuolė Smolenską.

Nors nemaža dalis Smolensko gyventojų buvo už Vytauto valdžią, kita dalis pasinaudojo proga atsikratyti „netikėlių lenkų“ priespaudos – ši sąvoka reiškė lenkų kilmės katalikų kunigus, iti aktyviai mieste vykdžiusius misionierišką veiklą. Miestiečiai be mūšio atvėrė vartus savo „tėvui“ Jurijui Sviatoslavičiui. Pastarasis, užėmęs miestą, nužudė Vytauto paskirtą vietininką kunigaikštį Romaną ir daugelį Lietuvos valdžios šalininkų, taip pat į kalėjimą uždarė visus Lietuvos atsiųstus valdininkus.

Apgultis

1401 m. Vytautas surengė žygį į Smolenską ir „su visomis Lietuvos jėgomis“ ir bandė jį užimti. Užfiksuotas artilerijos panaudojimas. Miestas, apsaugotas mediniais įvirtinimais ir žemių pylimais, atsilaikė.

Maždaug keturias savaites išbuvęs netoli Smolensko, Vytautas sudarė taiką su Jurijumi „senuoju būdu“ ir pasitraukė. Atsitraukus lietuvių pajėgoms miestiečių večė ir kunigaikštis griežtai nubaudė tuos vietos bajorus, kurie apgulties metu reiškė ištikimybę Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir ragino atiduoti miestą.

Pasekmės

Nepaisant sudarytos taikos, Vytautas neatsisakė ketinimų atgauti Smolenską. 1402 m., po pralaimėjimo Lobutsko mūšio mirė stiprus Smolensko sąjunininkas Riazanės kunigaikštis Olegas. 1403 m. Vytauto įsakymu Lengvenis puolė Smolenkską ir Viazmą, tačiau jam pavyko užimti tik pastarąją. 1404 m. patis Vytautos vadovauijamos pajėgos sėkmingai puolė ir užėmė Smolenską, po ko pastarasis 110 metų išbuvo Lietuvos sudėtyje.

Literatūra

• (RU) Кром М. М. Меж Русью и Литвой. Пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV – первой трети XVI в. – 2-е изд., исправ. и доп. – М.: Квадрига; Объединенная редакция МВД России, 2010. – 320 с.
• (RU) Несин М. А. Борьба за Смоленск в XV веке // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск IV. Смоленские войны XV–XVII вв.. – 2015.