Slavacičų valsčius
52°59′š. pl. 24°52′r. ilg. / 52.98°š. pl. 24.86°r. ilg.
| Slavacičų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1922 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pianiuha, Slavacičai |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Valkavisko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Balstogės vaivadija (1921–1922) |
Valkavisko apskritis (1919–1922) |
Slavacičų valsčius (lenk. gmina Słowatycze; iki I pasaulinio karo Pianiuhos valsčius, rus. Пенюговская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pianiuha, vėliau – Slavacičai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje Pianiuhos vardu.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai ir pervadintas Slavacičų valsčiumi. Panaikintas 1922 m. gruodžio 30 d., jo teritorija perduota Mižeryčų valsčiui.[2][3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3020 | 288 kiemai [4] | 12 seniūnijų | 15 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Dz.U. 1922 nr 116 poz. 1058
- ↑ Dz.U. 1924 nr 86 poz. 827
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)