Skrebenų holokausto vieta
| Skrebenų holokausto vieta | |||
|---|---|---|---|
  Skrebenų holokausto vieta |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Vilkijos apylinkių seniūnija | ||
| Registro Nr. | u.k. 20654 / nr. 2623 | ||
Skrebenų holokausto vieta – holokausto vieta Kauno rajone, Skrebenų kaime (Vilkijos apylinkių sen.), tarp Vilkijos (8 km) ir Seredžiaus (3 km). Holokausto vieta įrašyta naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše.[1] Vieta pažymėta atminimo akmeniu pamiškėje, prie keliuko, 200 m į šiaurę nuo plento 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (priešingą pusę nuo Nemuno). Nuovaža kelyje netoli upėvardžio ženklo „Naudupis“ – 200 m į Seredžiaus pusę.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seredžiaus valsčiuje 1941 m. rugpjūčio mėn. gyveno 112 žydų šeimų (356 žmonės). Tuomet Kauno apskrityje vyko žydų sulaikymai ir telkimas į getus, laikinas stovyklas. Iš Seredžiaus buvo išgabenti 62 žydų moterys ir 14 vyrų. Jie galėjo būti nužudyti 1941 m. rugpjūčio 28 d. Vilkijoje,[2] kitų šaltinių duomenimis – Pakarklės miške, prie Jaučiakių kaimo.[3] Prieš nužudymą Seredžiaus žydai dar spėjo susimokėti paskirtą kontribuciją, kurią uždėjo Kauno apskrities viršininko V. Bortkevičiaus 1941 m. rugpjūčio 6-osios įsakymu. Pagal Jėgerio ataskaitą, Seredžiaus žydai buvo nužudyti 1941 m. rugsėjo 4 d. Tą dieną šalia Skrebenų sušaudyti 193 žmonės: 6 vyrai, 61 moteris ir 126 vaikai.[2]
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skirtinguose istoriniuose šaltiniuose nurodytos ne tos pačios egzekucijų vietos.[3] Štai viename vokiečių dokumente pažymėta, kad 1941 m. rugsėjo 4-ąją sunaikinti Seredžiaus 193 žydų tautybės asmenys (6 vyrai, 61 moteris, 126 vaikai) Jaučakių kaime (2 km nuo Vilkijos). Tačiau pokariniai šaltiniai pateikia duomenų apie Seredžiaus žydų žudynes ir Skrebenų kaime. Jei Jaučakių kaime po karo buvo pastatytas paminklas nužudytiems žydams atminti, tai Skrebenų kaime iki pastarojo meto nebuvo net nuorodos į žudynių vietą. Būtent šią žudynių vietą patikslino žydų genocidu besidomintys gidas Chaimas Bargmanas ir medikas prof. Aleksandras Vitkus. Vilkijos apylinkių seniūnijos rūpesčiu, tragedijos vieta 2014 m. rugsėjo 23 d. paženklinta dideliu lauko rieduliu. Jis pastatytas pamiškėje, apie 300 m į pietvakarius nuo žudynių teritorijos, nurodomos Kultūros vertybių registre.[1] Įrašas akmenyje: ŠIAME MIŠKE 1941 09 04 / BUVO NUŽUDYTI 193 ŽYDŲ / TAUTYBĖS VYRAI, MOTERYS / IR VAIKAI.
Patikslinant Skrebenų žudynių vietą, naudingos informacijos 2009 m. suteikė šio kaimo gyventojas Leonas Minialga.[3] Jo prisiminimai įrašyti ir dokumentiniame filme „Blėstanti praeitis“. Liudytojas, būdamas penkiolikos metų, pats su draugais matė žydų sušaudymą tuomet dar plyname lauke, kur brendo javai. Ėjusią koloną žydų netikėtai iš visų pusių apsupę šeši automatais ginkluoti vokiečiai bei keturi jiems talkinę baltaraiščiai staiga pradėjo šaudyti be atrankos. Viskas buvo greitai baigta, o vienas iš egzekutorių dar patikrino išguldytas aukas ir kontroliniais šūviais pribaigė sužeistuosius. Kitą dieną kaimo gyventojai buvo atvaryti užkasti lavonų. Ilgainiui kapavietės kauburys, kurio ilgis buvo apie 12–15 m, susmego. Sovietmečiu atvažiavęs traktorius tą duobę užlygino. Laukuose, kur augdavo javai, buvo pasodintas miškas.
Kitas vietos gyventojas Romas Dockevičius matė pro savo sodybos langus dar vieną žydų žudynių epizodą toje pačioje vietoje.[3] Plentu nuo Seredžiaus Vilkijos link važiavęs vokiškas sunkvežimis sustojo. 17–19 vyrų žydų vokiečiai išlaipino iš sunkvežimio ir, atvedę maždaug į tą pačią vietą, kurią nurodė L. Minialga, sušaudė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Žydų žudynių ir užkasimo vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 Arūnas Bubnys. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje. Seredžius genocid.lt Archyvuota kopija 2020-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Ką liudija vokiška lūpinė armonikėlė kauno.diena.lt