Skirstymo kalnelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Principinė schema
Kalnelis ir jo operatoriaus būdelė Hamo skirstymo stotyje
Nuo kalnelio riedanti cisterna (Estija)
Lokomotyvas ant kalnelio (Koblencas)

Skirstymo kalnelis (glžk. žarg. skirstomasis kalniukas) – inžinierinis–techninis krovininių (skirstymo) geležinkelio stočių įrenginys.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtas formuoti vagonų sąstatus paridenant vagonus nuokalne ir nukreipiant juos iešmais; vagonas užtempiamas skirstymui ant neaukšto kalnelio, atkabinamas ir paleidžiamas žemyn, iešmais nukreipiant į reikalingą kelią. Nuriedėjęs bėgiais vagonas atsitrenkia ir, automatinėmis sankabomis, susikabina su kitais.[1]

Kai kuriuos vagonus tokiu būdu skirstyti draudžiama, pvz. dujų cisternas, keleivinius, metanolio, negabaritinius, pažymėtus trafaretiniu užrašu „Neleisti nuo kalnelio“,[2] su pavojingais kroviniais ir pan. Tokie vagonai nuo kalnelio gali būti leidžiami tik su manevriniu lokomotyvu.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnelyje sumontuojami iešmai, hidrauliniai stabdikliai, kabelių sistema.[3] Gali būti vagonų greičio, svorio ir gabaritų matavimo bei vėjo greičio ir krypties nustatymo įranga, videostebėjimo technika, apšvietimas bei geomembrana, drenažo ir kolektorių sistema.[4]

Veikia remiantis kinetinės energijos, inercijos, pagreičio ir žemės traukos klasikinės mechanikos dėsniais. Valdomi relėmis arba elektronika.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje skirstymo kalnelius turi:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]