Siesartis (Šventoji)
| Siesartis | |
|---|---|
.JPG) Siesartis netoli Lentvorų
| |
| Ilgis | 64,1 km |
| Baseino plotas | 615,7 km² |
| Vidutinis debitas | 5,13 m³/s |
| Ištakos | Siesarčio ež. |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Siesartis |
Siesartis – upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas. Upės pradžia yra Siesarties ežere, kiek į rytus nuo Molėtų. Upė visą kelią teka į vakarus ir nežymiai šiaurėn – pro Molėtus, į šiaurę nuo Videniškių, Želvos, Lyduokių, galiausiai kiek piečiau nuo Vidiškių įteka į Šventąją. Savo kelyje prateka Pastovio, Pastovėlio ežerus.
Intakai: Grabuosta, Duobužė, Vardas, Želva, Šešuola, Šaltupis (kairieji), Žežiebra, Triūpelis, Mokia, Plaštaka (dešinieji).
Metinis upės nuotėkis pasiskirsto: pavasarį – 57 %, vasarą – 15 %, rudenį – 13 %, žiemą – 15 %[1].
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upės pavadinimas yra bendraindoeuropietiškos kilmės ir siejamas su reikšme „sroventi“ (plg. skr. सृ, सिसर्ति = IAST: sṛ, sisarti – „teka, srovena“). Sudvigubinimas sie- siejamas su skr. सिच्, सिञ्चति, सेचते = IAST: sic, siñcati, secate „liejasi, laistosi, neriasi“ (plg. su tuo pačiu atkartojimu Siesikas, Siesrautas)[2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Siesartis (Šventoji). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 662-663
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.