Siauralapis gaurometis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Chamaenerion angustifolium |
---|
Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) |
Mokslinė klasifikacija |
Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – nakvišinių (Onagraceae) šeimos gauromečių (Chamaenerion) genties augalas.
Daugiametis, iki 150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas paprastas arba viršūnėje kiek šakotas, apvalus, plikas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 5-12 cm ilgio, 0,7-2,0 cm pločio. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę ilgose kekėse stiebo viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai rožiniai. Vaisius – 4-9 cm ilgio, ankštaros pavidalo dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos, su skrituliukais.
Žydi birželio – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebių palaipomis.
Auga skynimuose, miškuose, kirtimuose. Vaistams bei maistui vartojami lapai. Gauromečių lapai renkami iki Joninių, kai šie augalai pražysta purpurine spalva.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lapuose yra 10-20 % rauginių medžiagų, 15 % gleivių, iki 150 mg % askorbino rūgšties, flavonoidų.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augalas medingas ir aliejingas, lapai vartojami kaip žaliosios arbatos pakaitalas. Jauni lapai, stiebai tinka salotoms. Pasak liaudies medicinos, gauromečio arbata tinka lėtiniams uždegimams gydyti, slopina piktybinių ląstelių augimą, gerina medžiagų apykaitą. Kadangi šioje arbatoje nėra kofeino, ją galima gerti ir prieš miegą. Gauromečiai gydo uždegimą ir ramina, taigi, geriant tokią arbatą, gali pagerėti miegas. Geriama mažais kiekiais keletą kartų per dieną.