Žalioji arbata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Arbatos lapelis iki ir po arbatos virimo

Žalioji arbataarbata, kurią gaminant lapelių oksidacijos procesas sustabdomas po minimalaus laiko. Ryte skinti lapeliai nevytinami, o oksidacija stabdoma kaitinant: naudojant garus (tradicinis japoniškas metodas) arba sausai kepinant karštose keptuvėse (tradicinis kiniškas metodas). Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.

Arbatos lapai paliekami džiūti pavieniui arba suvynioti į mažus kamuoliukus, jeigu gaminama Parako arbata. Pastarasis procesas užima daug laiko ir dažniausiai taikomas tik aukštesnės kokybės Pekoe arbatoms. Arbata dažniausiai apdorojama praėjus 1-2 dienoms po derliaus nuėmimo.

Žaliosios arbatos ruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalioji arbata ruošiama ilgiau nei juodoji. Verdančiu vandeniu užpilama 3-4 kartus taip, kad užplikymo procesas truktų 8-10 minučių. Vandens temperatūra žaliajai arbatai – 80 °C-85 °C. Kuo aukštesnė lapų kokybė, tuo žemesnė turi būti temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.


Commons-logo.svg

Vikiteka