Sfinksas (katė)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sfinksas – kačių veislė. Dauguma Amerikos ir Europos sfinksų yra kilę iš Kanados naminės katės, kuriai 1966 m. dėl savaiminės mutacijos gimė du beplaukiai kačiukai.
Sfinkso bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Beplaukis, liečiant – šiltas ir švelnus;
- Galimi labai trumpi plaukeliai ant nosies, ausų ir uodegos;
- Didelės atlėpusios ausys;
- Citrinos formos akys, einančios kampu link ausų;
- Pailga galva;
- Palyginus su kitomis rūšimis, sfinksai turi ilgesnes letenas ir uodegą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmas sfinksas gimė paprastų trumpaplaukių kačių šeimoje 1966 m. Toronto Kanadoje (tai nebuvo pirmoji beplaukė mutacija). XIX a. pabaigoje trumpai buvo auginamos „Meksikietiškos beplaukės katės“. Per daug metų Europos ir Šiaurės Amerikos kačių augintojai veisė beplaukes kates ir taip atsirado dabartinė rūšis.
1970 m. pradžioje Nyderlanduose buvo pradėtos pirmos šios rūšies auginimo programos. Didelis Amerikos, Kanados ir Nyderlandų augintojų bendradarbiavimas sąlygojo greitą šios rūšies pagausėjimą. Pirmas sfinksas buvo užregistruotas amerikiečių „The Cat Fanciers“ Association (CFA) 1998 m. vasario mėnesį.
Kūnas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sfinksai turi beplaukę odą ir švelnius plaukelius ant snukučio, ausų, pėdų, uodegos ir stuburo.
Kūnas pailgas, vidutinio dydžio su plačia krūtinės ląsta su išsipūtusiu pilvu, kuris sudaro įspūdį jog sfinksai visada prisivalgę. Stiprūs raumenys ir skeletas sudaro galingumo įspūdį. Galūnės irgi yra raumeningos, užpakalinės kojos truputį ilgesnės nei priekinės. Letenos apvalios su pailgais pirštais, o pėdų pagalvėlės yra stipresnės nei kitų kačių rūšių.
Galva vidutinio dydžio, citrinos formos. Labai ryškūs skruostikauliai su aiškiomis ūsų pagalvėlėmis (ūsų gali ir nebūti). Nosis vidutinio ilgio su didele įduba pradžioje. Akys – žalios arba rudos, didelės, plačiai atmerktos ir toli viena nuo kitos. Ausys – didelės ir styrančios, labai plačios ties pagrindu. Turi būti ne per aukštai ir ne per žemai ir kaip įmanoma mažiau plaukuotos.
Kai kuriose vietose (sulenkimo vietose, užpakalinių galūnių, kaklo ir galvos) oda labai susiraukšlėjusi. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Dauguma sfinksų neturi ūsų, o kai kurie jų turi tik vos matomus.
Sfnksai yra vislūs, tačiau kačiukų auginimas reikalauja daug pastangų.
Priežiūros ypatumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maudynės – yra susidaroma klaidinga nuomonė – jog beplaukės katės nereikia maudyti. Nesant kailio, plaukai nesugeria iš odos išsiskiriančių riebalų. Taigi sfinkso oda prakaituoja kaip ir žmogaus, todėl gyvūno nemaudant oda susiriebaluos ir katė ims dvokti. Sfinksas, vėlgi priešingai nei kitos katės, vandens nebijo, jie noriai maudosi, todėl maudynės problemų sukelti neturėtų. Sfinksą reikia prausti tiktai ypač švelniu šampūnu. Maudant sfinksą visuomet būtina atkreipti dėmesį į tai, kad gyvūnas neperšaltų. Na, o jei vanduo pateko į katės ausis, nusausinti vatos tamponais. Maudyti rekomenduojama du kartus per mėnesį. Sfinkso oda yra labai elastinga, todėl jos nereikia tepti aliejais ar kremais, nes gali užsikimšti poros.
Akys – sfinksai kitaip nei kitos katės neturi blakstienų, tad joms į akis lengvai gali patekti dulkių ar kitų nešvarumų. Būtent todėl sfinkso akyse yra gausu ašarų, kurios nešvarumus pašalina akies kampučiuose. Tad akies kampučius laikas nuo laiko reikia pavalyti.
Ausys – sfinkso ausies viduje kaupiasi geltonos spalvos siera, kuri ilgainiui gali pajuoduoti. Tai yra normalu, todėl veterinarų pagalbos neprireiks. Susikaupusią sierą ausyse pavalyti vatos tamponu.
Kadangi sfinksai beplaukiai, jie turi intensyviau palaikyti reikiamą kūno temperatūrą nei kitos katės. Beplaukių kačių medžiagų apykaita yra didesnė, todėl, palyginti su kitomis katėmis sfinksai ėda kiek daugiau. Tačiau katės peršerti negalima, nes antsvoris gali turėti neigiamų pasekmių. Sfinksų veislės katės nėra išrankios maistui, todėl joms galima duoti įvairų ėdalą.
Katės labai mėgsta šilumą, todėl jas būtina laikyti šiltoje patalpoje. Kaip minėta, lauke jos neauginamos.