Sergejus Sazonovas
| Sergejus Sazonovas rus. Сергей Дмитриевич Сазонов | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1860 m. rugpjūčio 10 d. Riazanės gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1927 m. gruodžio 25 d. (67 metai) Nica, Prancūzija |
| Tėvas | Dmitrijus Sazonovas |
| Motina | Jermionija Frederiks |
| Veikla | Rusijos imperijos valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras. |
 Vikiteka |
Sergejus Sazonovas |
Sergejus Sazonovas (rus. Сергей Дмитриевич Сазонов, 1860 m. rugpjūčio 10 d. Riazanės gubernija, Rusijos imperija – 1927 m. gruodžio 25 d. Nica, Prancūzija) – Rusijos imperijos valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras nuo 1910 m. iki 1916 m.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Riazanės gubernijos dvarininko dviejų vaikų šeimoje. Baigęs Carskoje Selo Aleksandrovo licėjų, 1883 m. pradėjo dirbti Rusijos imperijos užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 1890 m. dirbo Rusijos ambasadoje Londone. 1894 m. paskirtas Rusijos misijos Vatikane sekretoriumi. 1904 m. antrą kartą paskirtas į patarėjo pareigas ambasadoje Londone. 1906 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti misijos Vatikane vadovu. 1907 m. paskirtas pasiuntiniu Jungtinėse Valstijose.
1909 m. gegužės 26 d. paskirtas Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju. Nuo 1910 m. rugsėjo 4 d. laikinai vadovavo užsienio reikalų ministerijai, o 1911 m. lapkričio 8 d. paskirtas ministru. Šiose pareigose siekė palaikyti gerus santykius su Jungtine Karalyste, Japonija bei Vokietijos imperija. 1913 m. sausio 1 d. paskirtas Rusijos imperijos Valstybės tarybos nariu. Balkanų karų metu siekė stiprinti santykius su Antantės valstybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metu su Jungtine Karalyste ir Prancūzija svarstė pokarinio pasaulio pertvarkymo planus. 1916 m. liepos 7 d. atleistas iš pareigų. Tarp jo atleidimo priežasčių buvo įvardijama esą per daug palanki Antantės atžvilgiu vykdyta Rusijos politika. 1912 m. sausio 12 d. paskirtas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, tačiau dėl Vasario revoliucijos dirbti į Londoną neišvyko. Po Spalio perversmo palaikė Baltųjų judėjimą. 1919 m. A. Kolčiako ir A. Denikino sudarytose vyriausybėse užėmė užsienio reikalų ministro pareigas. Jas atstovavo Paryžiaus taikos konferencijoje.
Nuo 1920 m. gyveno emigracijoje. 1927 m. parašė atsiminimų knygą. Mirė Nicoje. Palaidotas miesto rusų (pravoslavų) kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sazonov Sergej (Sergejus Sazonovas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 249 psl.