Katabanas
| Senovės Jemeno regionas: QTBN    
| |
 | |
| Vieta | pietinis Jemenas |
| Tauta | Katabaniai |
| Sostinė | Timna |
 | |
Katabanas (senovės pietų arabų kalba: QTBN, , arab. قتبان Qataban) – istorinis Senovės Jemeno regionas ir valstybė, buvęs dabartinio Jemeno pietuose, su kultūriniu politiniu centru vadi Baihan. Iki V a. pietuose jis susisiekė su Ausano karalyste, kurią vėliau užkariavo, šiaurės vakaruose – su Saaba, o rytuose – su Hadramautu. Šiaurėje jį ribojo Ramlat al-Sabatain dykuma.
Katabano tauta buvo vadinama katabaniais, kurie kalbėjo katabanių kalba.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katabano kultūrinis ir politinis centras buvo kalnuotose vietovėse ties vadi Baihan, kur koncentravosi pagrindiniai miestai, pirmiausia Timna. Nuo V a. pr. m. e. Katabano teritorija siekė Adeno įlanką, tačiau stipresnių uostų valstybė nevaldė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir kitos Senovės Jemeno valstybės Katabanas konsolidavo savo valdžią tikriausiai I tūkst. pr. m. e. pradžioje, o VIII a. pr. m. e. pastatyta sostinė Timna. Iš pradžių valstybė buvo stelbiama piečiau buvusio Ausano, tačiau po to, kai VII a. pr. m. e. Ausaną nusiaubė Saabos valdovo Kariba-il Vataro kariuomenės, šis prarado įtaką ir ilgainiui absorbuotas Katabano, kuris taip gavo priėjimą prie jūros.
Nuo VIII a. pr. m. e. Saabai tapus stipriausia valstybe Senovės Jemene, įgijusia hegemoniją kitų atžvilgiu, Katabanas buvo priverstas pripažinti jos viršenybę, tačiau neretai sukildavo. Tik V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai ir Saaboje prasidėjus nelaimėms, Katabanas vėl tapo stipria jėga, ypač įsigalėjusia paskutiniaisiais amžiais pr. m. e.
I a. pr. m. e. klajokliai himjaritai, užėmę Saabą, neilgai trukus užkariavo ir Katabaną, taip sukurdami Pirmąją Himjaro imperiją. Katabanas trumpai išsivadavo II a., bet po keliasdešimties metų buvo bėl okupuotas, šį kartą vakarinio kaimyno Hadramauto. III a. regionas vėl perėjo Himjaro valdžion, kur išliko iki VI a., t. y. Aksumo imperijos įsigalėjimo regione.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vardas | Data | Pastabos |
|---|---|---|
| Waraw'il | VIII a. pr. m. e. | |
| Nežinoma seka | ||
| Šahr Yigal I | ||
| Haufi'amm Yuhan'im I | ||
| Yada'ib Yigal I | apie 375 m. pr. m. e. | užpuolė Saabą |
| Yada'ib Yanuf Yuhan'im | ||
| Haufi'amm Yuhan'im II | Pirmasis tituluojamas mukaribu | |
| Šahr Yigal Yuhargib | ||
| Yada'ib Dhubyan Yuhan'im | apie 220–205 m. pr. m. e. | |
| Šahr Ghailan I | ||
| Šahr Hilal I | Paskutinis tituluojamas mukaribu | |
| Nežinoma seka | ||
| Šahr Ghailan II | ||
| Yada'ib Dhubyan Yuhargib | ||
| Šahr Yigal II | ||
| Šahr Hilal II | ||
| Šahr Hilal III | ||
| Šahr Yigal Yuhargib II | apie 80 m. pr. m. e. | |
| Nepriklausomos karalystės pabaiga. Užkariautas Himjaro. | ||
| Haufi'amm Yuhan'im III | ||
| Šahr Yigal Yuhargib III | apie 45–65 | |
| Waraw'il Ghailan Yuhan'im | ||
| Fara'karib II | ||
| Yigal Yuhargib | ||
| Fara'karib III | ||
| Šahr Hilal Yuhaqbid | ||
| Nabat Yuhan'im | apie 140 m. | |
| Marthad | apie 160 m. | |