Sedos valsčius
Išvaizda
56°10′š. pl. 22°05′r. ilg. / 56.17°š. pl. 22.09°r. ilg.
Sedos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Seda |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Mažeikių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Sedos valsčius (rus. Сядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Seda.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Barstyčių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Sedos rajonui (8 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 5324 | 703 kiemai [2] | 6 seniūnijos | 76 | |
1923 m.[3] | 257 | 9986 | 2147 | ||
1932 m. | 250 | 11664 | 15 seniūnijų [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
227 | 9 apylinkės [5] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Aubrikiai | Aubrikių seniūnija | - |
Barstyčiai | Barstyčių seniūnija | - |
Gudaliai | Gudalių seniūnija | - |
Kalnijos | Kalnijų seniūnija | Kalnijų apylinkė |
Ketūnai | Ketūnų seniūnija | Ketūnų apylinkė |
Kulšėnai | Kulšėnų seniūnija | Kulšėnų apylinkė |
Luoba | Luobos seniūnija | - |
Pabradumė | Pabredumės seniūnija | Pabradumės apylinkė |
Padagai | Padagų seniūnija | Padagų apylinkė |
Paežerė | Paežerės seniūnija | Paežerės apylinkė |
Paparčiai | Paparčių seniūnija | - |
Seda | Sedos miestelio I seniūnija, Sedos miestelio II seniūnija |
Sedos apylinkė |
Užbradumė | Užbredūmės seniūnija | Užbradumės apylinkė |
Užežerė | Užežerės seniūnija | Užežerės apylinkė |
Iš viso: | 15 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 9986 žmonės:
- Lietuviai – 87,9% (8778);
- Žydai – 8,16% (815);
- Rusai – 2,6% (260);
- Lenkai – 0,36% (36);
- Latviai – 0,33% (33);
- Vokiečiai – 0,27% (27);
- Kiti – 0,37% (37).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1756 | Laumės | Antanas Jackus Klementas, poetas | 1823 |
1810 | Rubikai | Tadas Juzumas, kunigas | 1851 |
1819 | Rubikai | Vincentas Juzumas, kunigas | 1901 |
1822 | Rubikai | Antanas Juzumas, kunigas | 1871 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 623 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 627–628 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 81–82