Saunoriai II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Saunoriai II
[[Vaizdas:|270px]]

Saunoriai II
Koordinatės 56°15′40″š. pl. 22°57′11″r. ilg. / 56.261°š. pl. 22.953°r. ilg. / 56.261; 22.953 (Saunoriai II)Koordinatės: 56°15′40″š. pl. 22°57′11″r. ilg. / 56.261°š. pl. 22.953°r. ilg. / 56.261; 22.953 (Saunoriai II)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Akmenės rajono savivaldybės vėliava Akmenės rajono savivaldybė
Seniūnija Kruopių seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Saunõriai
Kilmininkas: Saunõrių
Naudininkas: Saunõriams
Galininkas: Saunoriùs
Įnagininkas: Saunõriais
Vietininkas: Saunõriuose

Saunoriai II arba Salnoriai II (pasen.) – sunykęs kaimas rytinėje Akmenės rajono dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Kruopių. Per teritoriją teka Pusupis – kairysis Dabikinės intakas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomas nuo XIX a. vidurio, kai Rusijos caro valdžia jį išnuomavo Šiaulių evangelikų liuteronų parapijai. Kaime buvo įsikūręs dvaras su 11 ūkininkų ir 50 hektarų ariamos žemės. Gyveno evangelikų kunigas Aleksandras Henrikas Konradas Šulcas, kuris už nuomą valdžiai iki 1847 m. mokėjo 344 rublių metinį mokestį (vėliau buvo atleistas). Be Alkiškių bažnyčios dvasininkas aptarnavo Šiaulių, Joniškio ir Žagarės šventoves, o dvaro ūkiniais reikalais rūpinosi prievaizdas. Į Saunorių kleboniją kasmet rinkosi mokytis Alkiškių ir Žagarės parapijų konfirmantai.

Patalpos buvo prastos ir naujasis Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Aleksandras Dovydas Emanuelis Distonas 1849–1850 metais inicijavo naujų gyvenamųjų namų statyba (ūkiniai jo lėšomis buvo pastatyti kiek anksčiau). 1868 m. suręsta pusė naujo konfirmantų pastato, vėliau iškilo ir visas.

Konfirmantai Saunoriuose buvo ruošiami vasaromis. Mokslas užtrukdavo tris savaites, mokydavo kantorius ir viena parapijietė. Po egzaminų, per Šv.Velykas buvo konfirmuojama.

XX a. pr. mediniai pastatai sutręšo, todėl buvo nuspręsta statyti naujus, mūrinius. Alkiškių ir Žagarės parapijiečiai suvežė statybines medžiagas ir, pagal architekto Tonagelio projektą, 1909 m. buvo sumūryta naujas raudonų plytų konfirmantų namas. Po Pirmojo pasaulinio karo šiaudinis stogas buvo perdengtas gontais, o 1925 m. buvo pastatyti daržinė ir tvartas.

Paskutinis dvasininkas, gyvenęs Saunoriuose, buvo Gustavas Rauskinis. Lietuvoje įsigalėjusi tarybų valdžia kleboniją ir kt. valdas nacionalizavo, o kunigą ištrėmė į Sibirą.[2] Iki 1954 m. čia buvo įsikūręs Saunorių apylinkės centras. Vėliau sodyboje apgyvendinti kolūkiečiai, ilgainiui jie išsikėlė, o pastatai sunyko.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
17 17 21 11 0 0 0


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]