San Džordžo a Kremanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
San Džordžo a Kremanas
it. Città di San Giorgio a Cremano

San Džordžo a Kremanas
40°50′00″ š. pl. 14°20′00″ r. ilg. / 40.83333°š. pl. 14.33333°r. ilg. / 40.83333; 14.33333 (San Džordžo a Kremanas)Koordinatės: 40°50′00″ š. pl. 14°20′00″ r. ilg. / 40.83333°š. pl. 14.33333°r. ilg. / 40.83333; 14.33333 (San Džordžo a Kremanas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Kampanija Kampanija
Provincija: Neapolio provincija
Meras: Domenico Giorgiano
Gyventojų (2010): 47 244
Plotas: 4,11 km²
Tankumas (2010): 11 495 žm./km²
Altitudė: 56 m
Pašto kodas: 80046
Tel. kodas: 081
Tinklalapis: www.e-cremano.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Jurgis

San Džordžo a Kremanas (it. San Giorgio a Cremano) – Italijos miestas Kampanijoje, Neapolio provincijoje. Miestas yra į vakarus nuo vezuvijaus, 6 km į pietryčius nuo Neapolio centro.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl nuolatinių Vezuvijaus išsiveržimų nerasta priešistorinių žmonių gyvenimo pėdsakų apylinkėse. Žinoma, kad Romėnų laikais Herkulaniumo ir Pompėjos apylinkės buvo tankiai gyvenamos. Tikriausiai čia buvo auginamos vynuogės ar verčiamasi žemės ūkiu. Tačiau po Vezuvijaus išsiveržimo 79 m. pr. m. e. San Džordžo a Kremano apylinkės tapo negyvenamos ir netinkamos žemės ūkiui. Tai truko iki X a. Ši sritis buvo vadinama Foris Flubeum. Iš pavadinimo galima spesti, kad ją nuo Neapolio skyrė dabar išnykusi Sebeto upė.

Pirmąkart po romėnų laikų sritis minima VIII a., užsimenant, kad išplito audimas, kuris išliko iki šių laikų. 993 m. ant kalvos buvo pastatyta maža koplyčia, pavadinta Capitiniano ir paskirta Šv. Jurgiui. Manoma, kad tuo metu paplito legenda, kad vietiniai pasirinko Šv. Jurgį, kad juos apsaugotų nuo „drakono“ Vezuvijaus. XI a. pabaigoje vietoj koplyčios atsirado bažnyčia, buvo pastatyti pirmieji namai. Tuo metu vietovė pradėta vadinti San Giorgio a Capitiniano.

Apie 1200 m. atsirado vietinė religinė procesija, skirta Šv. Jurgiui. Gyventojai norėjo, kad jų šventasis globėjas palaimintų derlių, apsaugotų nuo sausrų, potvynių, karų, ligų ir kitų pavojų.

Per kitus du šimtmečius miestas pamažu plėtėsi ir XIV a. buvo pradėtas vadinti San Giorgio a Cambrano. Tuo metu nutiestas geresnis kelias susisiekti su Neapoliu. Miestas turėjo dvi gyvenamasias zonas virš (sopra) ir žemiau (bascio) bažnyčios. Prie San Džordžo a Kremano buvo prijungtas gretimas San Aniello a Cambrano miestelis. Miesto centru liko kalva su Šv. Jurgio bažnyčia. XV a. bažnyčia perstatyta gotikiniu stiliumi, atsirado trys navos. Nepaisant atnaujinimų 1570 m. religinis miesto centras persikėlė į naują Santa Maria del Principio bažnyčią kalvos papėdėje, kur greitai susikūrė miesto centras.

11401631 m. Vezuvijus tylėjo, bet išsiveržė 1631 m. gruodį, sugriaudamas San Džordžo a Kremano miesto centrą ir Santa Maria del Principio bažnyčią. Šv. Jurgio bažnyčia ant kalvos smarkiai nenukentėjo. Manoma, kad iš viso nuo šio išsiveržimo žuvo 3000 žmonių. Šis išsiveržimas sustiprino Šv. Jurgio kultą mieste.

Iki 1670 m. Santa Maria del Principio bažnyčia buvo atstatyta, miesto gyventojų skaičius išaugo. San Džordžo a Kremanas klestėjo ekonomiškai valdant ispanams ir vėliau Burbonams. Ypač daug į regiono ekonomiką investavo Karolis III (17351759 m.). Tuo metu miestas tapo populiariu Neapolio kilmingųjų kurortu.

Ferdinandas II Katalikas gavo Neapolio karalystę 1559 m. ir ispanų emigrantai pradėjo vykti į Italiją. Jam valdant XVI a. pabaigoje Kampanijoje pradėjo reikštis kamora. Iš pradžių tai buvo stiprūs šeimų klanai, turintys ryšių su ispanų Garduña nusikaltėliais. Kamora suklestėjo valdant Burbonams, kurie ją naudojo vietoj policijos, armijos ar vyriausybės tarnautojų.

Burbonų monarchija buvo populiari Neapolyje ir apylinkėse, tad Prancūzijos revoliucijos idėjos jai nekėlė rimtos grėsmės. Tačiau įsiveržus prancūzams Ferdinandas IV pabėgo į Siciliją. Buvo įkurta Partenopėjos respublika 1799 m. Netrukus į Neapolį atvyko Karbonarai ir pradėjo reikalauti iš Joachim Murat laisvės. Po Napoleono žlugimo į Neapolį grįžo Ferdinandas IV, Vienos kongrese išsireikalavęs Sicilijos.

Miesto nepalietė 1848 m. neramumai Sicilijoje, bet po Italijos suvienijimo daugelis turtingųjų persikėlė į šiaurę arčiau politinio centro. Nors San Džordžo a Kremanas išliko populiariu kurortu, bet ekonomiškai nusmuko.

18001867 m. kiekvienais metais vyko po dvi Šv. Jurgio procesijas: pirma su kariais, o po savaitės su vaikais, apsirengusiais kaip angelai.

1855 m. gegužės 1 d. ir gegužės 6 d. išsiveržė Vezuvijus, bet lava link miesto judėjo lėtai. Vietiniai meldėsi Šv. Jurgiui ir lava sustojo netoli miesto.

1944 m. kovo 22 d. Vezuvijus vėl išsiveržė. Kaip anksčiau šv. Jurgio statula buvo pastatyta prie durų ir buvo meldžiamasi. Lava sustojo prie bažnyčios laiptų.

XX a. antroje pusėje dėl gyventojų skaičiaus augimo Neapolio gyventojai kėlėsi į tokius pietinius miestus kaip San Džordžo a Kremanas ir Pocuolis. 19511981 m. miesto gyventojų skaičius patrigubėjo.

1970 m. savivaldybėje vis dar buvo 58 audėjai. Nors jų gaminių mažai, jie yra labai aukštos kokybės.

Kaip visas Neapolis, San Džordžo a Kremanas smarkiai nukentėjo nuo šiukšlių krizės. Per Velykas ir Kalėdas susikaupusias šiukšles neapsikentę gyventojai padeginėja, bet nuodingi dūmai sukelia tik dar daugiau sveikatos problemų.