Sambuka

Sambuka – itališkas likeris iš anyžių. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš lotyniško šeivamedžio (Sambucus nigra) pavadinimo, tačiau sambukos gamintojai teigia, kad taip nėra.

Skaidrus bespalvis, kartais su tamsiu ar rausvu atspalviu, saldus, anyžių aromato alkoholinis gėrimas. Stiprumas 40-42° alkoholio.

Gamyba

Gaminamas iš spirito, cukraus, tikrojo žvaigždanyžio (Illicium verum) ekstrakto, pridedant šeivamedžio uogų trauktinės ir aromatinių žolelių, kurių tiksli sudėtis laikoma paslaptyje.

Kai kurios sambukos rūšys pagardinamos citrinos ekstraktu.

Yra daug sambukos gėrimo būdų. Keletas iš jų:

Con mosca (pažodžiui su musėmis) – tradicinis itališkas būdas. Sambuka patiekiama su trimis kavos pupelėmis, įdėtomis į gėrimą. Tai simbolizuoja sveikatą, turtą ir laimę. Išgėrus likerį, pupelės sukramtomos.
Gryna sambuka geriama kaip didžestivas.
Sambuka taurėje uždegama. Geriama iš karto, kai užgęsta liepsna, o gėrimas dar neatšalo.
Imamos dvi taurės. Į vieną iš jų pilamas likeris, uždegamas ir perpilamas į antrąją taurę (taurė gali būti apsukama apie savo ašį, kad neįtrūktų stiklas). Po to pirmoji taurė apverčiama ir statoma į lėkštelę. Tarp taurės ir lėkštelės turi būti patiesta servetėlė ir įstatytas šiaudelis. Tuomet likeris išgeriamas, o lėkštelėje susidarę garai įkvepiami per šiaudelį.

Sambuka naudojama kokteiliams gaminti.

Ugninis – į aukštą taurelę pilama keletas sluoksnių alkoholinių gerimų pagal jų stiprumo didėjimą: likeris, šampanas, sambuka, degtinė, absentas. Gėrimas uždegamas ir geriamas per šiaudelį. Reikalui esant, užgeriama citrinos sultimis.