Šeivamedis
| Sambucus |
|---|
 Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) |
| Mokslinė klasifikacija |
Šeivamedis (Sambucus) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų gentis, kurios priklausomybė šeimai yra diskutuojama. Tradiciškai šeivamedis priskirta prie sausmedinių, tačiau naujesnė klasifikacija laiko ją ūksmininių augalų gentimi.
Gentyje apie 30 rūšių.[1] Dauguma vasaržaliai krūmai, tik dvi rūšys – žolės. Lapai plunksniškai suskaldyti. Žiedai balti ar gelsvi, į skėtį panašiose kekėse. Auga mišriuose bei lapuočių miškuose ir parkuose, šlaituose, upelių krantuose, kelkraščiuose. Žydi balandžio – birželio mėn. Dauguma rūšių – vaistingi augalai, kartais ir vartojami mitybai. Augalo savybės minimos dar 400 m. pr. m. e., o Hipokratas šeivamedį pavadino „vaistų skrynia“.[1]
Lietuvoje auga:
- Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra)
- Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa)
- Žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus).
Literatūroje jie laikomi introdukuotais Lietuvoje, tačiau žiedadulkių analizės rodė, kad bent viena šeivamedžio rūšis – vietinė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Bičiūnaitė, Vilma (2023-09-12). „Šeivamedis – audimo staklėse ir burnoje“. grokiskis.lt. Gimtasis Rokiškis. Nuoroda tikrinta 2025-09-21.