Salome Zurabišvili

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salome Zurabišvili
gruz. სალომე ზურაბიშვილი
pranc. Salomé Zourabichvili
Salome Zurabishvili in 2018.jpg
S. Zurabišvili 2018 m.
Gimė 1952 m. kovo 18 d. (67 metai)
Paryžius, Prancūzija Prancūzija
Tėvas Levan (1906–1975)
Motina Zeinab Kedia (1921–2016)
Sutuoktinis (-ė) Nicolas Gorjestani,
Janri Kashia (1939–2012)
Vaikai Ketevan, Teimuraz
Veikla Gruzijos politikė
Partija „Gruzijos kelias“
Alma mater Paryžiaus politikos mokslų institutas,
Kolumbijos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Salome ZurabišviliVikiteka
Parašas
Salome Zurabishvili-signature.svg

Salome Zurabišvili (gruz. სალომე ზურაბიშვილი, pranc. Salomé Zourabichvili; g. 1952 m. kovo 18 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – prancūzų kilmės Gruzijos politikė, buvusi Prancūzijos diplomatė. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. – Gruzijos prezidentė, pirmoji moteris šiame poste.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Zurabišvili gimė Paryžiaus gruzinų šeimoje, nuo bolševikų režimo 1921 m. pabėgusioje į Prancūziją. Tėvas Levanas (1906–1975) buvo inžinierius, vadovavo Paryžiaus gruzinų bendruomenei. Prosenelis Niko Nikoladze buvo žymus XIX a. Gruzijos socialdemokratas. Motina Zeinab Kedia (1921–2016) turėjo giminystės ryšių su Noe Ramishvili, pirmuoju Gruzijos demokratinės respublikos premjeru. S. Zurabišvili šeima išsaugojo tvirtus ryšius su Gruzija ir jos kultūra.

Studijavo tarptautinius santykius Paryžiaus politikos mokslų institute (Institut d'Études Politiques de Paris). 19721973 m. tęsė magistro studijas Niujorke, Kolumbijos universitete.

S. Zurabišvili 2004 m.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po studijų pradėjo 30 metų trukusią diplomatės karjerą, dirbo Romoje, Jungtinėse Tautose, Briuselyje, Vašingtone. 2003 m. buvo paskirta Prancūzijos ambasadore Tbilisyje, Gruzijai vadovaujant Eduardui Ševardnadzei. Naujasis prezidentas Michailas Saakašvilis paskyrė ją Gruzijos užsienio reikalų ministre. Šiose pareigose dirbo vos vienerius metus. 2005 m. prieš jos atleidimą iš šio posto Tbilisio gatvėse protestavo tūkstančiai žmonių. Tada S. Zurabišvili prisijungė prie opozicijos parlamente. Ji tapo aršia M. Saakašvilio kritike, ėmė vadovauti opozicijos judėjimui, kuris 2006 m. tapo partija „Gruzijos kelias“.

2010 m. rudenį S. Zurabišvili paskelbė apie savo išėjimą iš Gruzijos politinio gyvenimo. Toliau ji penkerius metus dirbo Jungtinių Tautų Irano branduolinės programos stebėsenos eksperte.

2018 m. Gruzijos prezidento rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausoma nepartinė kandidatė. Jai paramą išreiškė valdančioji partija „Gruzijos svajonė“. Laimėjo antrajame ture surinkusi 59,52 % balsų. Jos oponentas buvo Grigol Vashadze, kurį rėmė vienuolikos partijų opozicinis aljansas, vadovaujamas buvusio prezidento M. Saakašvilio. S. Zurabišvili tapo paskutine tiesiogiai išrinkta Gruzijos prezidente, nes šalis po konstitucinės reformos pereis prie parlamentinės valdymo formos.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis vyras Nicolas Gorjestani gimė gruzino šeimoje Irane, šiuo metu gyvena JAV. Su juo susilaukė dviejų vaikų: duktė Ketevan – sporto žurnalistė televizijoje „France 24“, sūnus Teimuraz – Prancūzijos diplomatas, dirbantis Londone. Buvęs sutuoktinis Janri Kashia (1939–2012) – Gruzijoje gimęs rašytojas ir žurnalistas, sovietų disidentas.

S. Zurabišvili gruzinų kalboje girdimas prancūziškas akcentas, pasitaiko gramatikos klaidų. Ji dar moka prancūzų, anglų, italų, vokiečių ir rusų kalbas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Georgijus Margvelašvilis
Gruzijos prezidentė

Standard of the President of Georgia.svg
nuo 2018 m. gruodžio 16 d.

Po to: