Salagirio miškas

Koordinatės: 55°51′3″ š. pl. 25°21′59″ r. ilg. / 55.85083°š. pl. 25.36639°r. ilg. / 55.85083; 25.36639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°51′3″ š. pl. 25°21′59″ r. ilg. / 55.85083°š. pl. 25.36639°r. ilg. / 55.85083; 25.36639

Salagirio miškas arba Salagiris – miškas šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, 16 km į pietvakarius nuo Rokiškio, 2 km į šiaurę nuo Salų. Priklauso Rokiškio miškų urėdijai (Salagirio girininkijai). Apima 14 km² plotą.

Būdingas lygus paviršius. Dirvožemiai velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai ir priesmėliai. Patenka į Šetekšnos baseiną.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 12 % medynų, pusamžiai medžiai 48 %, pribręstantys 14 %, brandūs 26 %.

Salagirio miškuose gyvena kanopiniai žvėrys[1] (stirnos, šernai) ir kiti žinduoliai (kiškiai, voverės, kiaunės ir kt.). Įsteigtas Salagirio miško beržo genetinis draustinis.

Greta miško įsikūrę Nevierių ir Ažumiškio kaimai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Salagirio miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 613