Pereiti prie turinio

Sakalų judėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sakalų judėjimo emblema

Sakalų judėjimassportinis judėjimas, įkurtas Prahoje 1862 m. Tai daugiausia buvo gimnastikos sporto organizacija, nors XX a. pradžioje jos ėmė burtis ir kitų sporto šakų entuziastai. Judėjimas vadovavosi šūkiu „Sveika siela sveikame kūne“. Organizacija buvo stipriai tautinė, ji siekė ugdyti jaunimą tautiškumo, meilės tėvynei, savitarpio pagalbos dvasia.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakalų judėjimo sąskrydis 1920 m.

Judėjimą 1862 m. įkūrė Prahos čekai Miroslavas Tiršas and Jindržichas Fiugneris.[2] XX a. pradžioje čekų pavyzdžiu sakalų organizacijos ėmė kurtis ir kituose slavų kraštuose – jas kūrė lenkai, serbai, kroatai, ukrainiečiai, rusai, bulgarai, baltarusiai. Jie susitikdavo tarptautiniuose sąskrydžiuose, kurie dažniausiai vykdavo Prahoje.

Iš pradžių draugijos nariai užsiimdavo tik gimnastika, vėliau išpopuliarėjo ir kitos sporto šakos, pvz., futbolas.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19051906 m. „Sakalo“ sporto draugija įsteigta Vilniuje – tai buvo pirmoji vieša sporto draugija Vilniuje. Buvo kultyvuojama gimnastika, taip pat fechtavimas, imtynės, boksas, dviračių sportas.[3] Netrukus tokia draugija įsikūrė ir Kaune.[4]

XX a. tarpukariu kai kurios lietuvių komandos taip pat vadinosi „Sakalo“ vardu, pvz., Šiaulių „Sakalas“, priklausęs Šaulių sąjungai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 27 p.
  2. Сокольские организации. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
  3. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 38 p.
  4. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 39 p.