Sadhus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sadhus Varanasyje

Sadhus (skr. साधु = sādhu – 'geras, šventas') arba sanjasinas – Indijos kultūroje – asketas, klaidžiojantis vienuolis. Tai ketvirtoji gyvenimo stadija (ašrama) indų tradicijoje, vadinama sanjasa. Sadhaus tikslas – išsivadavimo (mokšos) pasiekimas meditacijos ir Brahmano kontempliacijos būdu. Dažnai sadhūs tapatinami su jogais, tačiau ne visi jogai yra sadhūs. Moterys, praktikuojančios atsiskyrėlišką gyvenimą, vadinamos sadhvi (skr. साध्वी = sādhvī).

Sadhūs atsisako materialaus gyvenimo, turtų, palieka šeimą ir namus; jie gyvena iš išmaldos, būna prie šventyklų, olose, miškuose, atsideda maldai, meditacijai. Aplinkinių sadhu yra gerbiami, šelpiami. Sadhaus praktika yra sutinkama visose 3 pagrindinėse hinduizmo atšakose – vaišnavizme, šaivizme ir šaktizme (pastarųjų sadhų nėra daug). Jų praktikos gan skirtingos: daug šaivų sadhų priklauso nuogiesiems sadhums, kurie vaikšto išsitepę kremavimo pelenais ir rūko kanapes (bhag). Vaišnavų sadhūs paprastai rengiasi oranžiniais rūbais. Atsiskyrėliai skirstosi į daug bendruomenių, pagal savo praktikas. Dažnose bendruomenėse sadhumi tampama tik po guru atliktos iniciacijos. Ją sudaro savo laidotuvių imitacija – žmogus netgi oficialiai paskelbiamas mirusiu.

Kumbha melos šventės metu šimtai tūkstančių sadhų iš visos Indijos susirenka į ritualinį maudymąsi Gangos upėje.