Ruy López de Segura

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ruy López de Segura
Pilnas vardasRodrigo López de Segura
ŠalisIspanijos vėliava Ispanija
Gimė1530 m.
Zafra, Estremadūra, Ispanija
Mirė1580 m. (~50 metų)
TitulasVienas iš geriausių XVI a. vidurio Europos žaidėjų

Rui Lopesas (isp. Ruy López de Segura; 1530 m. Zafroje, Estremadūros regione – 1580 m.) – vienas iš geriausių XVI a. antros pusės ispanų šachmatininkų. Rui Lopesas – taip pat ir šachmatų teoretikas, vienas iš pirmųjų šiuolaikinių šachmatų meistrų. Daugelis šachmatų istorikų laiko jį pirmuoju neoficialiu pasaulio šachmatų čempionu. Dvasininkas (vėliau vyskupas), karaliaus Pilypo II favoritas išleido šachmatų vadovėlį, turėjusį įtakos šachmatų vystymuisi XVI amžiuje.[1] [2]

Gyvenimas ir šachmatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli gimimo data nežinoma, kadangi įrašai Candelaria de Zafra parapijos gimimo knygoje prasideda nuo 1534 m.[3] Tėvai buvo turtingi pirkliai, turintys namus prie Badachoso provincijos Zafros miesto centrinės aikštės.[4] Studijavo Salamankoje.

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luidžio Musinio drobė (1886 m.) – Leonardas da Kutri nugali Rui Lopesą Ispanijoje iš kairės: Rui Lopesas (sėdi prie staliuko), Lorenos hercogas, Fra Diego de Chaues (Dominikonas, karaliaus nuodėmklausys), Leonardas da Kutri (eina nuo lentos), Don Cristoforo de Mora, karalius Pilypas II (sėdi) ir kiti[5]

Nuo jaunystės susižavėjo šachmatais. Pradžioje buvo Candelaria in Zafra parapijos kunigu, vėliau išvyko į karaliaus Pilypo II, kuris mėgo šachmatus[5], dvarą, kur tarnavo karališkuoju nuodėmklausiu ir patarėju.

Šachmatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1560 m. atvykęs į Romą žaidė su stipriausiais italų šachmatininkais, tarp jų ir su jaunuoju Leonardu da Kutriu ir prieš visus varžovus laimėjo. Dar kartą Italijoje žaidė 1573 m.[6] Tačiau 1575 m. Madride pralaimėjo Leonardui da Kutriui ir Paului Boi.

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knyga apie išradingumą žaidžiant šachmatus

1561 m. Alkala de Henarese išleido „Knyga apie išradingumą žaidžiant šachmatus“, kuri XVI a. pagreitino šachmatų vystymąsi. Joje pateiktos 66 šachmatų partijos (24 iš jų iš Damiano vadovėlio).[7][6]

Rui Lopeso knygoje pateikiama patarimų šachmatininkams, žaidimo taisyklės ir diskutuojama apie šachmatų kilmę. Čia taip pat rekomenduojamos partijų pradžios, kritikuojamos Pedro Damiano partijos ir analizės.

Savo knygoje jis pateikė pasiūlymų dėl šachmatų žaidimo taisyklių:

  • Naudoti gambito terminą, kai partijos pradžioje viena pusė aukoja pėstininkus, ar figūras, tikėdamasi įgyti pranašumą išvystant figūras ir po to atsiimti su kaupu paaukotas figūras.
  • 50 ėjimų taisyklę skirtą automatiškai fiksuoti lygiąsias tais atvejais, kai per 50 ėjimų nei viena figūra nenukirsta, nepadaryta ėjimų pėstininkais.[8]
  • Pėstininko kirtimą prasilenkiant (tarpt. en passant).

Knyga nekartą buvo kartojama, versta į italų (1584), prancūzų (1609, 1636, 1674), portugalų, anglų ir vokiečių (1616, 1655 1722, 1749) kalbas.[3]

Partijų pradžios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Ispaniškoji partija buvo žinoma ir anksčiau (Getingeno rankraštis apie šachmatus), bet dėl Rui Lopeso analitinių tyrinėjimų, ji dar vadinama Rui Lopeso pradžia. Tiesa, pats Rui Lopesas savo analizais stengėsi įrodyti, kad juodiesiems po 1.e4 e5 2.Žf3 nenaudinga žaisti 2….Žc6 dėl 3.Rb5. Jis siūlė po 2.Žf3 žaisti 2….d6.

Partijų pradžios ir variantai turintys Lopeso vardą pavadinime:

1) Rui Lopeso pradžia (Ispaniškoji partija) (C60)[9]

1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rb5

2) Lopeso debiutas (C20)[10]

1. e4 e5 2. c3

3) Rikio pradžia, Lopeso gambitas (C23)[11]

1. e4 e5 2. Rc4 Rc5 3. Ve2 Žc6 4. c3 Žf6 5. f4

4) Priimtasis karaliaus gambitas, Rikio gambitas, Rui Lopeso gynyba (C33)[12]

1. e4 e5 2. f4 exf4 3. Rc4 c6

5) Priimtasis karaliaus gambitas, Rikio gambitas, Lopeso-Geanutio kontragambitas (C33)[13]

1. e4 e5 2. f4 exf4 3. Rc4 f5

6) Filidoro gynyba, Lopeso kontragambitas (C41)[14]

1. e4 e5 2. Žf3 d6 3. Rc4 f5

7) Keturių žirgų debiutas, dvigubas Rui Lopesas (C49)[15]

1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Žc3 Žf6 4. Rb5 Rb4

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 222. – ISBN 5-85270-005-3
  2. „Ruy López de Segura“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 12 d.. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  3. 3,0 3,1 „Ruy Lopez de Segura“ (ispanų). Suarchyvuotas originalas 2009-03-08. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 14 d..
  4. „Ruy Lopez de Segura (1530-?)“ (ispanų). Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 14 d..
  5. 5,0 5,1 „Renesanso šachmatai ir šachmatininkai. Ruy Lopesas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2011-05-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d.. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |3= (pagalba)CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. 6,0 6,1 „Ruy Lopez de Segura“ (ispanų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 14 d..
  7. „Damiano, Ruy Lopez, Salvio“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 14 d..
  8. „Ruy Lopesas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  9. „ECO codes“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  10. „Lopeso pradžia“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  11. „Rikio pradžia, Lopeso gambitas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  12. „Priimtasis karaliaus gambitas, rikio gambitas, Rui Lopeso gynyba“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  13. „Priimtasis karaliaus gambitas, rikio gambitas, Lopeso-Gianutio kontragambitas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  14. „Filidoro gynyba, Lopeso kontragambitas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..
  15. „Keturių žirgų gynyba, dvigubas Rui Lopesas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 13 d..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]