Romanas Alekna Švoinickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Romanas Alekna Švoinickis (lenk. Roman Alekna Szwoynicki, 1845 m. Rodai, Panevėžio apskr. – 1915 m. ten pat) – Lietuvos tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš bajorų. Nuo 1862 m. tapybos mokėsi Vilniaus bajorų institute pas K. Rusecką. Dalyvavo 1863 m. sukilime, 1864 m. ištremtas į Kazanės guberniją. Po amnestijos 1869 m. apsigyveno Varšuvoje. Mokėsi piešimo mokykloje ir privačioje V. Gersono studijoje. 1873-1875 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje. 1900 m. grįžo į gimtinę.

Iš natūros tapė peizažus. Realistine maniera kūrė daugiausia buitinio žanro kompozicijas – vaizdavo bajorų ir valstiečių gyvenimą („Politinis ginčas“ 1874 m., „Bajorų peštynės“ 1875 m., „Parduodamas arklys“ 1889 m.), sukūrė alegorinių kompozicijų („Idealo siekiant“ 1891 m.), portretų.[1]

Palaidotas Rodų koplyčioje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisRomanas Alekna Švoinickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 304 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]